Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Laivai Nemune: greitų sprendimų nebus

Laivai Nemune: greitų sprendimų nebus (1)

2019-07-16

Rajono meras Skirmantas Mockevičius ir Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas aptarė krovininės ir pramoginės laivybos vystymo galimybes bei būdus gauti finansavimą projektams. L. Pilecko nuotr

Laivyba Nemune kol kas merdi, o Jurbarko r. savivaldybė kelerius metus blaškosi, tačiau esminių sprendimų nepriima. Net ir labai norint, neįžvelgsi kokių nors veiksmų, kad turizmo kraštu save pristatančio rajono vandens kelius vagotų laivai ir laiveliai.

Procesas vis dar lėtas

Birželio pabaigoje Jurbarko r. viešojoje bibliotekoje vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Koks mūsų Nemunas ir gyvenimas panemunėse?“ VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas kalbėjo apie laivybos Nemunu atgaivinimą.

Nors šiuo metu siekiama atgaivinti tiek keleivinę, tiek krovininę laivybą, generalinis direktorius koncentravosi į krovininės laivybos plėtojimą. Tai ypač aktualu Jurbarkui.

Jurbarko vidaus vandenų uostas, Marvelės krovininė prieplauka, Kauno žiemos ir Uostadvario vidaus vandenų uostai yra tinkami krovininei laivybai ne tik savo infrastruktūra, bet ir lokacija.

Pagrindinės planuojamos krovinių rūšys yra grūdai, žvyras, konteineriai, stambiagabaričiai kroviniai. Upinė laivyba, kaip pigesnė logistikos alternatyva, ypač patraukli grūdų augintojams, nes nemažą grūdų kainos dalį sudaro pervežimo kaštai.

Jurbarko uostas būtų patrauklus ir kaip laivų žiemojimo, jų remonto vieta.

Gabenant krovinius baržomis tonkilometriui suvartojama tik apie 17 proc. kelių transporto ir 50 proc. geležinkelių transporto suvartojamos energijos. Tačiau krovinių gabenimas vidaus vandens keliais – ne tik ekonomiškas, bet reikšmingas ir dėl savo teigiamo poveikio aplinkai. Jo tarša pustrečio karto mažesnė nei automobilių transporto. Perkėlus krovinius į upes, mažėtų kelių apkrovimas, triukšmingumas, grūsčių problemos.

Krovininė laivyba Nemunu atgaivinta šiemet, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos valdomoms baržoms pradėjus gabenti krovinius maršrutu Kauno Marvelės uostas-Klaipėdos jūrų uostas-Kauno Marvelės uostas.

Apžvelgė Jurbarko situaciją

 Panašūs klausimai buvo aptarti ir Vidaus vandens kelių direkcijos generaliniam direktoriui V. Vinokurovui bei laivybos direktoriui Aurelijui Rimui lankantis Jurbarke liepos pradžioje.

Jurbarko krovinių, Smalininkų uostus ir miesto prieplaukas apžiūrėję Vidaus vandens kelių specialistai merui Skirmantui Mockevičiui, savivaldybės administracijos direktorei Vidai Rekešienei ir kitiems valdininkams bei politikams išdėstė įmonės viziją ir planuojamas laivybos vystymo kryptis. Taip pat aptarta, kaip būtų galima vystyti regione esančius uostus ir prieplaukas.

Ar kalbos galėtų virsti realybe, prognozuoti sunku. Iki dabar visi su laivyba susiję projektai labiau priminė į skirtingas puses traukiamą vežimą, nei bendrą tikslą turinčius veiksmus.

Jurbarko valdžia ne kartą yra viešai išsakiusi viltis, kad į prieplaukas vienaip ar kitaip galėtų investuoti verslininkai. Tačiau, panašu, kad šių kalbų realūs veiksmai nelydi.

Prieš keletą metų pasibaigus sutarčiai su mažųjų laivelių prieplauką Jurbarke eksploatavusiu verslininku Osvaldu Kaspučiu, savivaldybė naujo konkurso prieplaukos operatoriui net nepaskelbė.

Nevykdė ir jokios kontrolės, kaip verslininkas eksploatuoja prieplauką, todėl ši sugrįžo gerokai apleista ir nudremžta.

Per minėtą laikotarpį savivaldybė nesuformavo ir jokios vandens kelių infrastruktūros vystymo strategijos. Nesant vizijos, neparuošti jokie detalieji planai ar kiti dokumentai, kurie reikalingi norint dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis remiamuose projektuose. Vienintelis per tuos metus akivaizdus pasikeitimas – vis labiau prastėjanti nenaudojamos mažųjų laivelių prieplaukos būklė.

Jokio judesio kol kas nematyti ir Jurbarko krovinių uoste.

Tikisi paramos

Pasak Jurbarko r.savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, vilties, kad laivyba gali būti atgaivinta – yra. Tačiau tai priklauso ne tik nuo savivaldybės. Meras tikisi, kad sėkmės atveju idėją atgaivinti krovinių uostą ir taip pritraukti investicijų bei sukurti darbo vietų, pavyktų įgyvendinti, jei procesą pasiseks prijungti prie regioninio projekto „Tauragė+“.

Šis projektas skirtas keturioms savivaldybėms ir jį įgyvendinant tikimasi pagerinti įvairias regiono žmonių gyvenimo sritis. Tarp jų – ir ekonominę.

„Tikimės, kad pasinaudojant šiuo projektu būtų galima gauti finansavimą techniniams projektams paruošti. Šie projektai yra itin brangūs, o be jų – neįmanoma įgyvendinti jokių planų. Tačiau tai – tik viena dedamoji dalis. Tam, kad Nemunu plauktų kroviniai, yra nemažai neatsakytų klausimų dėl atkarpos nuo Jurbarko iki Kauno ir vagos gylio ten. Gali būti, kad neatkūrus bunų ir upei pačiai nevalant vagos, laivyba bus sudėtinga“, – mano S. Mockevičius.

Pasak jo, postūmį laivybai gali duoti ir bendra valstybės politika. Pasak S. Mockevičiaus, per paskutinius susitikimus su Susisiekimo ministerijos atstovais buvo išsakyta minčių, kad siekiant mažinti taršą ir gerinti infrastruktūrą galbūt papildomai bus apmokestinamas sunkiasvoris transportas.

„Galbūt tai verslą paskatins ieškoti alternatyvių transportavimo būdų, o vienas jų bus laivyba. Tuomet Jurbarkas tikrai turėtų šansą atgaivinti uostą ir sulaukti investicijų, nes žemės aplink krantines priklauso savivaldybei, jas galima būtų naudoti taip, kaip rajonui būtų geriausia“, – kalbėjo meras.

Ar tokie planai bent viena koja realaus kelio link, paaiškės metų pabaigoje. Tuomet bus nuspręsta, kokias veiklas bus galima įgyvendinti per „Tauragė+“ projektą.

Kalbėdamas apie pramoginę laivybą, meras nežadėjo jokių greitų sprendimų. Jei mažųjų laivelių prieplauką planuojama išvalyti, tai planų keisti jos vietą ar didinti joje telpančių laivų skaičių nėra. Savivaldybė nesvarsto ir Smalininkų uosto gaivinimo, nes ten reikėtų esminių darbų – ne tik valymo, bet ir krantinių statybos.

„Tai kainuotų didžiulius pinigus ir tikrai pramoginė laivyba tokių investicijų neatpirktų. Tai sako ir Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovai“, – tikino S. Mockevičius.

Dalyvauti neleido

Nors susitikime su Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovais nemažai buvo kalbėta apie pramoginę ir turistinę laivybą Nemunu, į susitikimą Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Gaiva Mačiulaitienė pakviesta nebuvo. Direktorė į susitikimą prašėsi, tačiau jame dalyvauti jai neleido.

„Skambinau administracijos direktorei Vidai Rekešienei, tačiau sulaukiau atsakymo, kad man dalyvauti nėra jokio reikalo“, – stebėjosi G. Mačiulaitienė.

Paklausta, kas labiausiai stabdo vandens turizmo plėtrą Jurbarke, Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė teigė, kad savivaldybė neturi vizijos. Ne vienerius metus neapsisprendžiant, ko rajonui reikia – neaišku, kur nukreipti pajėgumus ir kokias sritis vystyti. Greičiausiai dėl tos pačios priežasties neparengti ir dokumentai, reikalingi norint dalyvauti projektuose ir gauti finansavimą.

„Teko neseniai būti viename Lenkijos miestelyje, kuriame vystoma turistinė laivyba. Nustebino, kaip puikiai tam pasiruošę – vienai idėjai įgyvendinti jie turi pasidarę kelis projektus, kuriuos gali pasirinkti pagal tai, kokius partnerius susiras ar į kokius Europos Sąjungos fondus kreipsis“, – pasakojo G. Mačiulaitienė.

TVIC vadovė įsitikinusi, kad esant tinkamai ir funkcionaliai infrastruktūrai laivelių tikrai būtų. Tai rodo ankstesnė patirtis, kai veikusioje mažųjų laivelių prieplaukoje laivai netilpdavo.

Verčiasi kaip išmano

Šiuo metu Nemune, ties Jurbarku, turistus plukdo bene vienintelis laivavedys Kęstutis Kaučikas. Vyras pasiplaukiojimą siūlo savo pastatytu laivu. Rajono valdžiai jis ne kartą yra išsakęs nuomonę dėl mažųjų laivelių prieplaukos ir sąlygų, kurias įgyvendinus toks objektas būtų gyvybingas.

Pasak K. Kaučiko, savivaldybė neturėtų tuščiai svajoti apie investuotojus ir viską sutvarkysiančius verslininkus. Kad taip nutiktų, pirmiausia reikia pasiūlyti tinkamą infrastruktūrą. Dabartinė mažųjų laivelių prieplauka yra maždaug 20 kartų per maža.

„Laivelio laikymo prieplaukoje rinkos kaina – 60 eurų per mėnesį. Jei vietų tik aštuonios, kaip dabar, tai pajamų – 480 eurų. Net minimaliai algai nesukrapštoma. Todėl prieplauka turėtų talpinti 150-200 laivelių. Tuomet jau būtų galima svarstyti apie kokias nors verslo investicijas, nes būtų galimybė, kad jos atsipirktų“, – sakė K. Kaučikas.

 Laivavedys tikina, kad laivelių tikrai yra užtektinai. Tik aplinkiniuose rajonuose gyvenantys žmonės juos laiko krante ir plaukioja retai, nes nuleisti ir vėl iškelti didesnį laivą – laiko ir pastangų reikalaujantis procesas.

Dabartinėje mažųjų laivelių prieplaukoje didesnius laivus saugiai nuleisti į vandenį sunku arba visai neįmanoma. Net jei prieplauka būtų pagilinta, nuleidimui trukdo pačios prieplaukos plotis. Leidžiant laivą į vandenį, neužtenka vietos ir jis atsiremia į kitame krante esantį pylimą.

Daugiau jokių legalių vietų laivams nuleisti į Nemuną rajone nėra.

Kol savivaldybė kelintus metus trypčioja vietoje, laivų savininkams belieka laukti arba problemas spręsti patiems. Geriausias to pavyzdys – maždaug prieš mėnesį Mituvos ir Nemuno santakoje įrengta laivų nuleidimo vieta.

Negalėdami naudotis apleista mažųjų laivelių prieplauka, vietą laivams nuleisti savomis jėgomis įrengė plaukiojimo entuziastai. Tai vyrai padarė net ir žinodami, kad gali gauti baudą už savivaliavimą.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook