Parama iniciatyvoms – nauda visai bendruomenei

Parama iniciatyvoms – nauda visai bendruomenei (0)

2013-02-20

Nuo 2001 metų darbo biržos parama vietinėms užimtumo iniciatyvoms įgyvendinti Jurbarke padėjo įsteigti 287 naujas darbo vietas. Specialistai pastebi, kad susidomėjimas nenyksta, o Vietinių užimtumo iniciatyvų konkursuose paramos darbo vietoms steigti siekia ir didžiosios rajono įmonės, ir ką tik veiklą pradėję verslininkai.

Jurbarkas – vienas lyderių

Vasaris prasidėjo Tauragės teritorinės darbo biržos surengtu 2012 metų vietinių užimtumo iniciatyvų pristatymu. Klausučiuose susirinkę Tauragės teritorinės darbo biržos, Jurbarko savivaldybės vadovai, rajono verslininkai apžiūrėjo individualią įmonę „Pas Daivutę“, kurios savininkė Daivutė Gvildienė pernai įsteigė penkias darbo vietas. Dar trys darbo vietos buvo įkurtos UAB „Jurmelsta“, dvi – D. Gardausko individualioje įmonėje, viena – individualioje įmonėje „ZTS“. Lietuvos darbo birža jurbarkiečių sumanymams įgyvendinti pernai skyrė 289 tūkst. Lt Užimtumo fondo paramą.
Individualioje įmonėje „Pas Daivutę“ susirinkusius svečius pasveikinęs Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Macas sakė, kad pernai apskrityje įdarbinti daugiau nei 6 tūkst. žmonių, todėl dažnai tenka išgirsti klausimą, kaip pavyko tą padaryti. „Atsakymą sužinosite šiandien. Klausučiai nėra nei rajono, nei seniūnijos centras ir naujų darbo vietų čia sukuriama ne taip daug, bet verslininkė įrodė, kad svarbu turėti idėją, rodyti iniciatyvą ir nestokoti užsispyrimo. Kai yra noras, atsiranda ir partnerių, ir paramos, o rezultatas pranoksta lūkesčius“, – sakė Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius.
Tauragės teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gintautė Norkienė priminė, kad vietinio užimtumo iniciatyvos įgyvendinamos tose teritorijose, kur nedarbo lygis didesnis už vidutinį, o Lietuvos darbo birža geriausius verslininkų projektus remia nuo 2001metų. Prieš 12 metų buvo tik devynios tokios teritorijos, o Jurbarko verslininkai vieni pirmųjų gavo galimybę pasinaudoti parama. Pernai vietinio užimtumo iniciatyvų projektai buvo įgyvendinami net 47 vietovėse – joms buvo priskirta ir beveik visa Tauragės apskritis, o vienai darbo vietai sukurti Lietuvos darbo birža skyrė iki 34 tūkst. Lt.
Pasak G. Norkienės, Jurbarko savivaldybė pirmauja Lietuvoje ir pagal įgyvendintų projektų skaičių, ir pagal sukurtas naujas darbo vietas. Per 12 metų paramą darbo vietoms steigti gavo 47 įmonės, jose buvo įdarbinti 287 bedarbiai. Gaudami paramą darbdaviai įsipareigoja trejus metus išlaikyti naujai įsteigtas darbo vietas, tačiau apklausos parodė, kad 47 proc. darbo vietų išlieka ir vėliau.
„Tai pačios tvariausios darbo vietos, įsteigtos remiant darbo biržai. Tikimės, kad ir pernai įgyvendinti projektai nenuvils nei verslininkų, nei bendruomenių“, – sakė Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius M. Macas.

Reikia ne tik pinigų

Paslaugų centrą „Pas Daivutę“ pristačiusi D. Gvildienė pasakojo, kad idėja kurti verslą kilo jos dukrai, panorusiai Klausučiuose įrengti kirpyklą. Bet patalpos – dešimtmečius tuščias nykęs, kiauru stogu ir išpuvusiomis grindimis buitinių paslaugų komplekso pastatas, kurį įsigijo verslininkė, kirpyklai buvo per didelis ir D. Gvildienei teko pasukti galvą, ką jame dar galėtų veikti. „Kai pasidalijau mintimis su rajono meru, jis man patarė užsukti į Verslo informacijos centrą. Ten ir gimė projektas, kuriuo šiandien mes visi džiaugiamės. Darbo biržos parama, visų jos darbuotojų geranoriškumas privertė nenuleisti rankų, nors pastato remontas pareikalavo kur kas daugiau lėšų nei buvome numatę ir tai šiek tiek mane gąsdino“, – pripažino D. Gvildienė.
Verslininkė įsitikino, kad projekto sėkmė priklauso ne tik nuo pinigų. Nors jie būtini, o įgyvendinant projektą teko imti nemažą paskolą, verslininkė labiausiai vertino savo draugų ir bičiulių paramą. „Nė neįsivaizduoju, ką būčiau dariusi, jei nebūtų man padėję bendradarbiai iš Klausučių kredito unijos, ūkininkai Antanas Danilevičius ir Airanas Karpavičius, kurie ir techniką skolino, ir visus darbus padėjo nudirbti“, – rodydama dažais dar kvepiančius svečių miegamuosius, pokylių salę, naujutėlę virtuvės įrangą ir stilingai įrengtą kirpyklą pasakojo D. Gvildienė.
Darbo birža iš Užimtumo fondo projektui „Gyvenimo kokybės gerinimas kaime įsteigiant paslaugų centrą „Pas Daivutę“ skyrė 140 tūkst. Lt. Už šias lėšas nupirkta virtuvės įranga, baldai, indai, vaizdo ir garso aparatūra. Nuo liepos 1 d. įmonėje dirba dvi virėjos, barmenė, kirpėja ir techninė darbuotoja. „Visus juos įdarbinome dar net nebaigę įgyvendinti projekto, nes klausutiškiai kasdien klausinėjo, kada atidarysime paslaugų centrą“, – pasakojo D. Gvildienė.
Verslininkė tvirtino, kad paslaugų poreikis Klausučiuose yra tikrai didelis – visoje Seredžiaus seniūnijoje nėra nei kirpyklos, nei salės, kur žmonės galėtų surengti pobūvį ar paminėti mirusius artimuosius, todėl nuo pat pirmųjų įmonės darbo dienų užsakymų netrūksta. Nors atrodo, kad dirbti be konkurencijos nesunku, D. Gvildienė tvirtina, kad yra atvirkščiai: kaime žmonės nuolat sugrįžta į tą pačią įstaigą ir jei darbuotojams pritrūks idėjų ir noro kiekviename pobūvyje kuo nors nustebinti svečius, užsakymų gali greitai pritrūkti.

Rizikuoti ryžtasi ne visi

Renginyje dalyvavęs Jurbarko rajono meras Ričardas Juška džiaugėsi, kad taip sėkmingai įgyvendintas D. Gvildienės sumanymas ir Klausučiai jau turi savo paslaugų centrą. Tokių paslaugų centrų reikėtų kiekviename didesniame miestelyje ir net kaime, tačiau ne visur verslininkai ryžtasi imtis įgyvendinti projektus, nors jiems skiriama parama per dešimtmetį išaugo bene keturis kartus. Meras prisiminė, kad pirmaisiais vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo metais į paramą pretendavo daug verslininkų, buvo dideli konkursai, o juos lydėdavo skundai.
„Verslininkai pripažįsta, kad darbo biržos finansuojami projektai lengviausiai įgyvendinami, aiškios ir suprantamos jų procedūros. Anksčiau kai kurie manė, kad ši parama skirta smulkiajam verslui, o dabar projektus teikti ryžtasi ir didžiosios rajono įmonės“, – pastebėjo meras.
Pasak R. Juškos, verslininkai džiaugiasi, kad projektų parengimo išlaidas kompensuoja savivaldybės smulkiojo verslo fondas, o projektų įgyvendinimo statistika rodo, jog juos rengiantys Jurbarko turizmo  ir verslo informacijos centro darbuotojai per dešimtmetį sukaupė didžiulę patirtį.
„Manau, kad darbo birža šios galimybės dar ilgai iš mūsų neatims, o rezultatais naudosimės visi. Linkiu verslininkams nenuleisti rankų, o darbo biržai – turėti pakankamai pinigų iniciatyvoms paremti, nes iš to naudą gauna visa bendruomenė“, – linkėjo R. Juška.

Labiausiai bijo popierizmo

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė įsitikinusi, kad projekto sėkmė priklauso nuo susiklosčiusių santykių tarp verslininko, projektą rengiančių specialistų, darbo biržos ir savivaldybės, kurios parama ir moralinis palaikymas irgi yra būtinas. „Tai, kad savivaldybė pritaria visiems projektams, rodo, jog mūsų verslininkai neskraido padangėmis – jie gerai įvertina riziką ir žino poreikius“, – sakė G. Mačiulaitienė.
Verslininkai, pasak G. Mačiulaitienės, bijo popierizmo, nesupranta, kam reikalingi, jų manymu, biurokratiniai reikalavimai, todėl apsidžiaugia, kai sužino, kad yra kas gali už juos atlikti visus aprašymus ir skaičiavimus.
„Jurbarko turizmo  ir verslo informacijos centras prisidėjo prie visų keturių pernai įgyvendintų projektų parengimo. Tai, kad D. Gvildienę į mūsų centrą pasiuntė rajono meras, leidžia manyti, kad mūsų įstaiga reikalinga ne tik verslininkams, bet ir savivaldybei. Įgyvendinant projektą Klausučiuose mus nudžiugino verslininkės atkaklumas ir pozityvus mąstymas – net tuomet, kai atrodydavo, kad ko nors padaryti neįmanoma, verslininkė nenuleisdavo rankų. Veržlumas yra tas privalumas, kuris padeda įveikti visus sunkumus“, – renginio dalyviams sakė G. Mačiulaitienė.
Pasak Turizmo ir verslo informacijos centro direktorės, vietinio užimtumo iniciatyvų projektai yra išskirtiniai – jie ne tik kuria darbo vietas. Darbo biržos lėšomis suremontuoti pastatai išsiskiria iš aplinkos, paramą gavę verslininkai įsigyja kokybiškesnę įrangą, todėl teikia aukštesnės kokybės paslaugas.
UAB „Jurmelsta“ direktorius Kęstutis Naujokas vietinio užimtumo iniciatyvose mato tik vieną trūkumą – darbo birža reikalauja tokio pat dydžio kaip ir skiriama parama banko garanto. Pasiryžęs įgyvendinti projektą verslininkas prisiima didelę atsakomybę ir įdeda nemažai investicijų, todėl pinigų įšaldymas banke trejiems metams, anot K. Naujoko, yra gana didelė papildoma našta.
„Tie pinigai galėtų suktis versle, todėl labai tikimės, kad reikalavimai bus supaprastinti. Vis dėlto parama didelė ir mes tuo įsitikinome – pernai įsteigėme tris darbo vietas. Kartą paragavęs negali sustoti – jau turime naujų minčių, jaučiame darbuotojų poreikį ir laukiame žinių apie būsimus konkursus“, – sakė K. Naujokas.
Lietuvos darbo birža ir šiemet skelbs vietinio užimtumo iniciatyvų konkursą, o Jurbarko verslininkai ir vėl galės jame dalyvauti. Patirtis jau sukaupta, reikalavimai aiškūs, o paramos nauda – neabejotina. Ją jaučia ne tik naujas darbo vietas įsteigę verslininkai ir darbą gavę jurbarkiečiai. Kiekviena nauja darbo vieta – tai ir džiaugsmas visuomenei, nes dirbantis žmogus nepraranda savigarbos ir pagarbos savo valstybei.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook