Paslaugų verslai miesteliuose orientuojasi į vietinius

Paslaugų verslai miesteliuose orientuojasi į vietinius (0)

2013-05-18

Seniūnai Gintaras Kasputis (iš kairės), Egidijus Mikšta ir Valentinas Kucinas mano, kad didesnis turistų srautas pagyvintų aptarnavimo srities verslus rajono miesteliuose, o dabar jų yra tiek, kiek reikia vietiniams gyventojams.

Kadaise kiekviename miestelyje ir didesniame kaime veikė buitinio aptarnavimo įstaigos, teikusios gyventojams daug paslaugų – ir visos buvo reikalingos. Dabar daugelio jų žmonėms nebereikia, kitas perėmė privatus verslas, visada skaičiuojantis, kokia iš to bus nauda. Nauda priklauso nuo poreikio – siuvyklos, skalbyklos, laikrodininkai ar batsiuviai kaime nedaug kam bereikalingi.

Pagal Jurbarko rajono viziją, kuriamą savivaldybės strateginio vystymo plane – klestintis ir svetingas pilių ir aktyvaus poilsio prie Nemuno kraštas – verslai turėtų orientuotis į turistų aptarnavimą, bet kol kas, atrodo, jie gyvena iš vietiniams žmonėms, o ne atvykstantiesiems, teikiamų paslaugų.

Prekės – į kiemą

Prekyba maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis dabar, ko gero, labiau išvystyta ir yra žymiai arčiau žmogaus, negu prieš gerus dvidešimt metų.
Viename rajono miestelių, Eržvilke, dirba trys maisto parduotuvės, neseniai atidaryta ūkinių prekių, yra ir dėvėtų drabužių parduotuvė. Didžiausiame seniūnijos kaime Lybiškiuose parduotuvė irgi yra, o kaimelius aptarnauja atvažiuojantys prekybininkai. Į atokesnes sodybas ir vyresnio amžiaus žmonėms maisto produktų jie atveža tiesiog į kiemą ir, pasak Eržvilko seniūno Gintaro Kaspučio, yra tarsi kokie socialiniai darbuotojai, žinantys ne tik pirkėjų poreikius, bet ir jų rūpesčius.
Be to, ketvirtadieniais Eržvilke vyksta turgūs – maisto ir ūkinių prekių, avalynės, naujų ir dėvėtų drabužių pasirinkimas nemažas – tik pirk, jei turi už ką.
„Kirpyklos yra dvi, dar ir dirbančių pagal patentą, vaistų galima nusipirkti ambulatorijoje – ji valdiška (privačių medicinos paslaugų Eržvilke nėra), o vaistus pardavinėja raseiniškis verslininkas, – vardija seniūnas paslaugas, kurių savo  miestelyje gali gauti eržvilkiškiai.
Kur kas ilgesnis būtų sąrašas paslaugų, kurių Eržvilke nebelikę: nėra nei siuvyklos, nei batų taisyklos, nors žmonių, sugebančių tuos amatus, būtų; nėra laikrodininko, bet nedaug kam jo paslaugos ir reikalingos; malūno irgi nėra, nes ūkininkai mala grūdus patys arba perka jau sumaltus.
Užtat Eržvilke veikia didelis autoservisas ir degalinė – abi įmonės žmonėms labai reikalingos, nes dauguma dabar ratuoti, o kai ratuotas – kitų paslaugų gauti gali nuvažiuoti kur tik nori.

Skalbiama neįgaliųjų centre

Panašu ir Veliuonoje – čia yra trys kirpyklos, dvi maisto, gėlių ir rūbų parduotuvės, penktadieniais veikia turgelis,  kurį, pasak seniūno Egidijaus Mikštos, veliuoniškiai mėgsta ne tik dėl apsipirkimo, bet ir dėl pasižmonėjimo.
Veliuonoje yra net kelios lengvųjų automobilių remonto įmonės ir žemės ūkio technikos prekybos ir remonto įmonė.
„Pirties Veliuonoje nėra, – sako seniūnas, mintyje turėdamas įstaigą, skirtą ne pramogoms, bet kūno švarai ir higienai palaikyti. – Kadangi ne visi gyventojai turi vandentiekį ir kanalizaciją, ne visi gali namie įsirengti vonią, bendruomenė norėjo atgaivinti senąją, kadaise veikusią pirtį, bet savivaldybės taryba tam nepritarė.“
Išsiprausti duše veliuoniškiai gali viešojoje įstaigoje „Nugalėk save“. Henrietos Aleksandravičienės vadovaujama įstaiga įgyvendina socialinės reabilitacijos  paslaugų teikimo bendruomenei projektą. Nors įstaigos veikla labiausiai skirta neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, čia teikiamos socialinės paslaugos prieinamos visai bendruomenei.  Už minimalų mokestį neįgaliųjų centre galima apsikirpti, pasitaisyti ar pasisiūdinti rūbą, išsimaudyti duše, taip pat čia teikiamos skalbimo ir pagalbos į namus paslaugos.  Šiuo metu įstaiga turi apie 80 paslaugų gavėjų.
Sveikiems ir jauniems bendruomenės nariams paslaugų įkainiai šiek tiek didesni. Pavyzdžiui, už 3 kg sausų skalbinių skalbimą neįgalieji moka 3 Lt, kiti – 5 Lt. Skalbimo paslauga veliuoniškiams reikalinga – neįgaliųjų centre jau baigiama nudėvėti antra skalbimo mašina.

Turistams nereikia tupyklų

Į Eržvilką, skirtingai nei į Veliuoną, turistai retai užsuka, nes čia nėra ypatingų lankytinų objektų, tačiau  miestelyje veikia dvi viešojo maitinimo įstaigos.
Veliuona turistų gausiai lankoma, bet miestelyje veikia tik viena maitinimo įstaiga. Į kavinę turistai užsuka, tik, pasak jos savininkės Jūratės Bardauskienės, dažniausiai užeina ne pavalgyti, o ieškodami, kur civilizuotai atlikti gamtinius reikalus.
„Tualetų reikia turistams, o ne pavalgyti. Miestelyje yra net keli tualetai, bet tai tik tupyklos, o turistai nori tvarkingų – su vandeniu ir tualetiniu popierium“, – pasakoja Veliuonos kavinės savininkė. Pasak jos, neretai kavinės tualetą, skirtą tik lankytojams, užgriūva visas autobusas turistų, tačiau pasinaudoję civilizuotais patogumais jie nenori net šokoladuko nusipirkti, jau nekalbant apie sriubą ar kepsnį.
Valgyti Veliuonos kavinėje turistų grupės neturi kada. „Jų laikas suskaičiuotas, jie neturi kada vaikščioti po kavines, o ir mes neturėtume galimybės iš anksto neužsisakiusią didelę grupę greitai pamaitinti – juk neprisidarysi patiekalų tikėdamasis turistų. O jeigu jie neatvažiuos? Todėl aptarnaujame tik tas grupes, kurios susitaria iš anksto“, – pasakoja J. Bardauskienė. Turistų grupių – ir vaikų, ir senjorų – iš anksto užsisakančių Veliuonoje pietus arba vakarienę, ne tiek ir mažai ir visi džiaugiasi ne tik skaniais patiekalais, bet ir gražiu kavinės interjeru.
Daugėja į Veliuoną užvažiuojančių dviratininkų – labiausiai užsieniečių. Apžiūrėję lankytinas vietas jie užsuka į kavinę pavalgyti, o jų dviračius kavinės savininkai tuo metu saugiai priglaudžia pastato kieme.
Jau penkiolika metų veikiančios kavinės šeimininkė J. Bardauskienė pripažįsta, kad išgyventi viešojo maitinimo verslui Veliuonoje darosi vis sunkiau, nors šis miestelis ir yra vienas labiausiai turistų lankomas visame Jurbarko rajone.

Turistai verslus pagyvintų

Viešvilė ir jos apylinkės, pasak seniūno Valentino Kucino, galėtų būti labiau lankomos turistų, juoba kad keturi vietiniai gidai yra paruošę įdomių maršrutų.  Deja, užsibūti ilgėliau turistams Viešvilėje nėra sąlygų – nei nakvynės, nei maitinimo įstaigų.
Bet pirmiausia Viešvilės seniūno klausėme apie WC. „Yra trys, statysime ketvirtą“, – sakė V. Kucinas. Taigi, dėl to namelio, kur karaliai pėsti vaikšto, lankantiems Viešvilę nebūtų problemų. Jeigu, veliuoniškės verslininkės žodžiais tariant, tai nebūtų tik paprasčiausios tupyklos.  Su tokiais tualetais, net kasdien valomais ir prižiūrimais, europiečių, o dabar jau ir patys tokiais dedamės, nesužavėsi.
Kelios Viešvilėje buvusios kaimo turizmo sodybos nebeveikia, nes, anot seniūno, reikalavimai joms labai dideli, o turistų srauto nėra. Pavalgyti atvykėliams irgi nėra kur – kavinės miestelyje neišsilaiko irgi dėl tos pačios priežasties.
Labai daug seniūnas tikisi iš privataus verslo statomo SPA centriuko, kur planuojama įvairių pramogų ir paslaugų, žada būti ir viešbutukas, ir kavinė. Tuomet ir turistų Viešvilėje turėtų padaugėti, ir juos aptarnaujantys verslai pagyvėtų.
Patiems viešviliečiams, pasak seniūno, užtenka to, kas yra – 4 parduotuvės, vaistinė, ambulatorija, kirpykla, antradieniais šurmuliuojantis turgus. „Skalbyklos ar pirties klausimo niekada niekas nekėlė – nes Viešvilėje 20 daugiabučių namų, individualūs irgi turi patogumus. Batus taisyti vežame į Jurbarką, nes šiaučius pasimirė. Be to, kai batus turgelyje perkam už tris litus, sunešiojam ir išmetam – šiaučius neturėtų darbo“, – pasakojo Viešvilės seniūnas.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook