Raketinės bazės griuvėsiai – valstybės turtas

Raketinės bazės griuvėsiai – valstybės turtas (0)

2010-07-19

Aukščiausioji valstybinio audito institucija - Valstybės kontrolė kasmet pateikia išvadą, kad valstybė neteisingai apskaito savo turtą ir dėl to nežino tikrosios jo vertės.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia - miškuose netoli Viešvilės sovietų armijos paliktos raketinės aikštelės Krašto apsaugos ministerijos balanse apskaitytos kaip vertingi pastatai, nors realiai jose tėra likę pavojingos griuvėsių krūvos.

Rašyti apie turtą, kurio senų seniausiai nėra, paskatino į Viešvilės miškus pagrybauti užklydusio kauniečio skundas. Beklaidžiodamas pušyne žmogus rado ne tik ankstyvųjų vasaros grybų, bet ir katakombomis virtusius ištisus kvartalus griuvėsių. „Supratau, kad tokioje atokioje vietoje tegali būti tik karinių pastatų liekanos, bet ar ne laikas juos būtų sutvarkyti - juk ten, kur šeimininkavo sovietų kariai, gali būti palikta labai pavojingų, gal net radioaktyvių atliekų. Ar kas nors šią teritoriją tyrė?" - svarstė grybautojas.
Ne tik viešviliečiai žino, kad Viešvilės miškuose sovietų kariai buvo įrengę raketinę bazę. Jiems išėjus, trečiosios ir ketvirtosios raketų paleidimo aikštelės mūsų valstybės karinėms pajėgoms neprireikė, todėl jau du dešimtmečius jos miškuose stūkso kaip baisus praeities paminklas.
Kam priklauso miške esantis turtas, sužinoti nebuvo sunku. Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys informavo, kad Vilkdaubio viensėdijoje sovietų karių palikti pastatai - Krašto apsaugos ministerijos turtas, o netoliese mišku užmaskuoti metaliniai raketų angarai yra savivaldybės turtas. Viename iš angarų praėjusiame dešimtmetyje buvo sandėliuojami iš kolūkių surinkti netinkami naudoti chemikalai.
Ketvirtojoje aikštelėje buvo kareivių ir karininkų gyvenamosios patalpos, valgykla, garažai, sandėliai. Ko nenusiaubė išeidami sovietų kariai, nepasigailėjo aplinkiniai gyventojai - išplėšė ir išnešė viską, kas turėjo bent kokią vertę. Likimo valiai palikti pastatai per du dešimtmečius sudūlėjo ir pradėjo griūti. Viešvilėje kalbama, kad pernai miške aidėjo sprogimai - pavojingai svyruojančius pastatus patys kariškiai pavertė griuvėsių krūva, o katakombas iš visų pusių apstatė lentelėmis, įspėjančiomis, kad vaikščioti šioje vietoje pavojinga.
„Mūsų miškų žemėlapyje šioje vietoje yra balta dėmė - urėdijai nei žemė, nei pastatai, senų seniausiai virtę griuvėsiais, nepriklauso", - tikino F. Bakys, šventai įsitikinęs, kad turtą, nors jau ir neturintį jokios vertės, tvarkyti turėtų tikrieji jo šeimininkai - kariškiai. Bet Krašto apsaugos ministerija, pasak urėdo, dabar jau lyg ir nori atsikratyti Viešvilės miškuose buvusios raketinės bazės griuvėsių.
„Nieko tikro dar nežinome, bet iš Generalinės miškų urėdijos gavome raštą, kuriame teigiama, kad jau yra parengtas toks Vyriausybės nutarimo projektas. Generalinis miškų urėdas klausė mūsų nuomonės dėl raketinės bazės pastatų perėmimo Jurbarko urėdijos žinion, bet mes su tokiu Vyriausybės noru nė už ką negalime sutikti. Pirmiausia dėl to, kad žemė, ant kurios tie sugriuvę pastatai yra, nėra miško paskirties, - sakė F. Bakys.
Vis dėlto Vilkdaubio viensėdijoje esančio sovietų armijos palikto nekilnojamojo turto perdavimo procesas, apie kurį nieko tikro dar nežino Jurbarko miškų urėdas, Vyriausybėje jau yra gerokai pasistūmėjęs. Apie kariškiams priklausiusių pastatų perdavimą Jurbarko miškų urėdijai buvo kalbama gegužės 31 d. vykusiame Vyriausybės pasitarime. Po šio pasitarimo praėjus vos kelioms dienoms Ministro pirmininko tarnyboje buvo užregistruotas Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pasirašytas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo buvo siekiama perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomą Vilkdaubio viensėdijoje esantį turtą Jurbarko miškų urėdijai. Vyriausybės nutarimo projekto priede išvardytų 38 pastatų vertė - 15,7 tūkst. Lt.
„Net Generalinės miškų urėdijos darbuotojai nenorėjo patikėti, kad jokio turto buvusioje raketų paleidimo aikštelėje senų seniausiai nėra. Iš 38 pastatų gal ir galima būtų identifikuoti kokius penkis, tačiau ir tie jokios vertės neturi. Išvežti griuvėsius, sutvarkyti aplinką reikėtų kelių milijonų litų, todėl ant perdavimo- priėmimo akto mes jokiu būdu nepasirašytume", - sakė F. Bakys.
Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas apie tai pranešė Vyriausybei. Pažymoje rašoma, kad nutarimas perduoti sovietų karių paliktą turtą valstybės įmonei Jurbarko miškų urėdija prieštarauja dviems Lietuvos Respublikos įstatymams.
Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas reikalauja, kad turimą turtą įmonės naudotų savo veikloje. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas reikalauja turtu taip disponuoti, kad visuomenė iš jo gautų naudą.
Jei šis nekilnojamas turtas Vyriausybės nutarimu būtų perduotas miškų urėdijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, kitas miškų urėdijos žingsnis būtų siekti priimti Vyriausybės nutarimą dėl šių miškų urėdijos funkcijoms vykdyti nereikalingų daiktų nurašymo ir likvidavimo", - teigiama Generalinio miškų urėdo B. Sakalausko pasirašytoje pažymoje.
Generalinis miškų urėdas atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad priėmus nutarimą perduoti griuvėsiais virtusius raketinės bazės pastatus Jurbarko miškų urėdijai, įmonė privalėtų mokėti mokestį už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise.
„Jei 38 ha žemės sklypo, kuriame buvo ketvirtoji raketinės bazės aikštelė, paskirtis bus pakeista į miškų ūkio paskirties žemę, mes neprieštarausime dėl jos priėmimo valdyti patikėjimo teise, tačiau dėl statinių perėmimo negali būti jokios kalbos - griuvėsius turi tvarkyti Krašto apsaugos ministerija", - įsitikinęs Jurbarko miškų urėdas F. Bakys.
Krašto apsaugos ministerijos specialistai preliminariai suskaičiavo, kad nurašyti, nugriauti ir likviduoti visą ketvirtojoje aikštelėje sovietų karių paliktą „nekilnojamąjį turtą" ir sutvarkyti teritoriją kainuotų per 1 mln. Lt. Jei Aplinkos ministerija, ne pirmi metai savivaldybėms skirianti lėšų bešeimininkiam turtui tvarkyti, rastų pinigų ir miške likusiems griuvėsiams išvalyti, visiškai nesvarbu, kam tas darbas būtų pavestas. Svarbiausia, kad nyki praeitis negąsdintų žmonių ir nekeltų pavojaus aplinkai.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook