Balsavimas

Ar jaučiatės saugūs pėsčiųjų take prie Imsrės

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Turizmo sezonas: nepasiūlęs nieko, svečių nesulauksi

Turizmo sezonas: nepasiūlęs nieko, svečių nesulauksi (0)

2017-03-15

Jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis elektrinį paspirtuką kol kas išbando pats, o vasarą pasiūlys turistams, kad jų viešnagė mūsų krašte būtų įspūdingesnė.

Turizmo sezonas, pasak specialistų, prasidės balandį. Bet dauguma iš anksto planuojame atostogas ir keliones, o turizmo paslaugų teikėjai nuolat suka galvą, ką dar pasiūlyti, kuo sudominti įspūdžių ištroškusius keliautojus. Gidas Ričardas Vainikonis teigia, kad Jurbarko krašte gausu ir lankytinų vietų, ir turistų, o turizmo vadybininkė Skaistė Danevičiūtė pastebi, kad sparčiau nei atvykstamasis auga vietinis turizmas.

Atvykstantiems ir saviems

„Oficialus turizmo sezonas prasidės birželio 1 d., tačiau keleri metai iš eilės pastebime, kad tikrasis sezonas prasideda jau balandį ir tęsiasi iki pat spalio“, – sako Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) turizmo vadybininkė S. Danevičiūtė. Nemokamą informaciją apie turizmo objektus ir paslaugas centras teikia ir atvykstantiesiems, ir vietiniams bei populiarina mūsų rajoną.

Pernai centre apsilankė 3897 turistai, ekskursijų maršrutai parengti 32 grupėms.

Užsieniečiai Jurbarko TVIC lankytojų sraute sudaro nedidelę dalį – pernai atvyko 350. Pasak turizmo vadybininkės, daugiausia vokiečių, taip pat latvių ir lenkų.

Pagal oficialią statistiką, Lietuvoje sparčiau nei atvykstamasis auga vietinis turizmas. „Lietuviai pradėjo aktyviau keliauti Lietuvoje. Tokią tendenciją pastebime ir Jurbarke. Atvykstamasis turizmas 2016 m. šalyje padidėjo 11,5 proc., o vietinis – 12,9 proc.“, – sakė S. Danevičiūtė.

Nemažai TVIC-o renginių skirta vietiniams gyventojams, tokių kaip pernai Vasario 16-osios ekskursija „Pasivaikščiojimas po Jurbarką“, kurią vedė gidai Nijolė Paulikienė ir Ričardas Vainikonis, ar edukacinis žaidimas „Atrask Dvaro parką“.

„Šį sezoną aktyvinsime „Alaus kelią“, nes verta populiarinti Jurbarko krašto produkciją bei skatinti vietinių verslininkų iniciatyvą. Kovo 23 d. organizuojame seminarą turizmo paslaugų teikėjams „Jurbarko krašto žydų tradicinis, kulinarinis ir kultūrinis paveldas“, bus sukurtas ir naujas turistinis paketas šia tema. Skatinsime aktyvų laisvalaikio praleidimą, ne tik atvykstančius, bet ir mūsų krašto žmones kviečiame ir siūlome prisijungti“, – apie sezono naujoves sakė S. Danevičiūtė.

Jurbarko TVIC teikiama informacija labiausiai reikalinga keliaujantiems savarankiškai, o kiek turistų pabuvoja mūsų krašte, geriau atspindi dviejų lankomiausių objektų statistika – S. Danevičiūtės pateiktais duomenimis, Raudonės pilis pernai sulaukė 25 tūkst. turistų, o Panemunės pilyje apsilankė dar daugiau – beveik 27 tūkstančiai.

Sezoninis darbas

Su šiais turistais tenka bendrauti ir jurbarkiškiui gidui Ričardui Vainikoniui. Pasak jo, nedažnai, bet kai kurios kelionių agentūros nori, kad Jurbarko rajone ekskursijas vestų vietiniai gidai.

Gidu Ričardas tapo prieš keletą metų.

„Buvo toks projektas tuomet dar Turizmo informacijos centre – paruošti regionuose gidus. Pasitaikė proga, nuėjau į tuos kursus – jie buvo labai geri, turėjom labai puikius lektorius. Ar ne pusę metų mokėmės, kiekvieną šeštadienį, ruošėm ir apsigynėm diplominius darbus. Grupė buvo didelė, bet dirbančių, įtariu, tik keli. O aš likau“, – sako Ričardas.

Jo diplominis darbas buvo apie viduramžius ir kunigaikščių pėdsakus Jurbarko krašte.

Nors vyrui patinka gido darbas, jis sako, kad vien iš jo sunku būtų valgyti duoną, nes tai tik sezoninis ir dažniausiai tik savaitgalių užsiėmimas. 
Gidas sako, kad kiekviena ekskursija yra kažkas tokio, tarsi būtų pirmoji, ir neretai pateikia staigmenų: „Pirmą sezoną, bet ne pirmoji tai buvo ekskursija, jaunuoliams – draugų kompanijai rodžiau visą panemunę nuo Seredžiaus. Išsiaiškinom, kad vienas jų – Goštautas, ir Veliuonos pilies gynėjų vadas – jo giminaitis!“ 
Pats mėgstantis keliauti ir dažniausiai su gidu, Ričardas sako, kad vertingiausia gido savybė – komunikabilumas ir sugebėjimas pateikti informaciją. Jei vardinsi tik datas ir faktus, ekskursija taps pamoka, o žmogus keliaudamas nori pramogos, todėl reikia ir paprastesnių dalykų. Atvykstantiems iš kitų regionų įdomu, kas tie liocai ir karnavyžiai, Gedimino kapo kalno, Bišpilio legendos. Be to, žmonėms įdomi ne tik istorija, bet ir dabartis – kaip šiandien gyvena mūsų miestas ir rajonas. 
Smalsiausi turistai – pradinukai, sunkiausios paauglių grupės, o gimnazistai, pasak gido, kaip ir suaugusieji: vieni eina į maksimą, kiti ant piliakalnio. 
Daug galimybių
Kad dauguma norėtų užkopti ant piliakalnio, tenka pasistengti ir gidui. Sudarant maršrutą negali neatsižvelgti į pageidavimus, bet ir turi keliautojams pasiūlyti tai, kas geriausia. „Juo labiau kad mes turime ką parodyti. Jei mes neturim, tai tada nežinau, kas Lietuvoje turi?“ – įsitikinęs gidas R. Vainikonis.  
Gidas vardija jau seniai turistus dominančius objektus: „Panemunės kelias nuo Seredžiaus iki Smalininkų, kurį kelionių agentūros vadina Rojaus keliu, – būtinas. Vienoje iš pirmųjų mano ekskursijų buvo maskviečiai, daug keliaujantys žmonės, jie buvo sužavėti, sakė, kad panemunė – kaip Šveicarija, tik mažesnė, ir, jei nebūtų Kuršių Nerijos, čia būtų gražiausia Lietuvos vieta. Pasiūlau visus Jurbarko muziejus – visi lieka sužavėti Vinco Grybo muziejumi, nors prieš tai būna paniurzgėjimų: muziejus, ir dar dailė... Smalininkuose – vandens matavimo stotis, pavažiuojam į Senovinės technikos muziejų, paskui – tolyn per gamtos paminklą – ąžuolų alėją.“
Deja, tolyn, nors į klasterį susijungę Jurbarko rajono turizmo paslaugų teikėjai norėtų, kad turistai liktų nakvoti.
O kur, juk teigiama, kad nėra Jurbarke nakvynės vietų? „Yra pas mus visko. O sustabdyti čia turistus galėtų tik mūsų entuziazmas. Jai atsirastų žmogus, kuris rimtai dirbtų su agentūromis, kad jos pajustų, jog joms naudinga nakvoti Jurbarke. Ir Jurbarkas iš to turėtų naudos. O dėl užimtumo – žmogui, kuris keliauja, nebūtinai reikia kažin ko. Gal jam reikia ramybės – vaikščiok panemuniais. Kas nori judesio – yra kartingynas, žirgynas, dviračiai“, – sako gidas ir pasakoja, kaip laiką leidžia čia neretai atvykstančios turistų grupės iš Latvijos – nakvoja „Jurodžio“ sodyboje, vakare čia būna kultūrinė programa su lietuvišku folkloru, ryte vieni važiuoja į ekskursiją, kiti plaukioja laiveliu.
Gidas ir pats dalyvauja klasterio, kuris, pasipildęs verslininkais iš Šakių rajono, pasivadino „Panemunių turais“, veikloje. Darant maršrutą pasitelkiami žmonės, kurie dirba, ir dirba ne valdiškai. 
Ir iš Jurbarko turistai išvažiuoja sakydami: oho, kaip čia! „Per mano darbinę praktiką yra ne kartą buvę, kad kažkas apsilankė ir grįžo atsiveždamas naujų žmonių. Ir kiekvieną kartą kažką naujo pasiūlai. Pavyzdžiui, įvairios degustacijos – alaus degustacija Klausučiuose, pernai jau degustavome sūrius „Sūrių džiaze“, ir manau, neblogai pavyko“, – pasakoja Ričardas. 
Jurbarkietiškai kepti žiobriai jau turi Tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą, o pernai vėl atgaivinta 1936 m. nutrūkusi tradicija rinkti žiobrių kepimo karalių. Ragaudami trijų kepėjų žiobrius karaliumi šventės prie Mituvos dalyviai išrinko mūsų pašnekovą. Šiemet Ričardas siūlys ragauti žiobrių turistams. 
Būtina reklamuoti
Tarptautinėje parodoje „Adventur“ R. Vainikonis šiemet skleidė žinią apie Jurbarką ir apie turizmo paslaugas. Pastebėjo ir įsitikino, kad žmonės, kurie nori parodoje populiarinti savo teikiamas turizmo paslaugas, turi patys ten dalyvauti. „Paduoti lankstinukus, kad padalytų, tai yra nulis“, – sakė gidas. 
Kokia svarbi reklama turizmo verslui, R. Vainikonis primena dar visiškai nesenu pavyzdžiu. Naujas objektas – Anykščių medžių lajų takas sutraukė minias turistų. „Nieko ypatingo ten nėra. O kodėl turistus traukia? Nes Anykščių meras net ir nuvykęs į Ameriką kvietė į lajų taką, nors jis dar nebuvo pastatytas. Todėl visi ir važiuoja. O jeigu vadovai sako, kad nieko gero pas mus nėra, svečiams parodo tik vieną objektą, o kitur – nebūtinai, ir veda prie stalo, tai kokią žinią apie mūsų kraštą parsiveš svečiai? Jei dirba tik dalis bendruomenės, gali padaryti tik pusę rezultato, bet jei visa, rezultatas bus kitoks“, – teigia R. Vainikonis. 
Vis dėlto trūksta ir Jurbarkui žvilgsnio iš aukštai. Tačiau gido Ričardo manymu, nebūtina statyti apžvalgos bokštą – puikus vaizdas būtų iš bažnyčių bokštų. „Turiu tokią idėją, – sako jis, – bet Švč. Trejybės bažnyčioje reikėtų pasidaryti laiptus. Graži panorama matyti ir iš Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios bokšto, manau, kad šiemet ir turistai ją pamatys.“ 
Tai – ne vienintelė naujiena, gido paruošta galvojant apie naują turizmo sezoną. Ir anksčiau turistams nuomojęs dviračius, šiemet Ričardas jiems pasiūlys Lietuvoje dar gana naują elektrinį paspirtuką. „Manau, kad juo būtų smagu šeimai pramogauti gamtoje. Su įkrauta baterija galima nuvažiuoti iki 80 km, greitis apie 30 km. Teisių nereikia, gali važiuoti, kur nori. Tai būtų nauja pramoga“, – sako vyras. Pasak jo, nežinia, ar kas tokios pramogos norės, itin didelės paklausos neturi ir dviračiai, tačiau jei nieko negali pasiūlyti, turistų tikėtis neverta. 
„Turizmo situacija dabar daug geresnė negu buvo prieš 4-5 metus, kai pradėjau vesti ekskursijas, – apibendrina R. Vainikonis ir pamini tokius objektus, kurie nepriskiriami lankytiniems, bet jų nesant svečių nedrąsu kviestis. – Seredžiuje jau yra tualetas kalno apačioje, ir Jurbarke, aikštelėje prie karių kapinių. Yra sodybų, kur galima užvažiuoti pavalgyti, pavyzdžiui, „Vila Bisena“ – skanus maistas, graži aplinka, daugiau nieko nereikia.“
Danutė Karopčikienė

Turizmo vadybininkė Skaistė Danevičiūtė kviečia ir vietinius gyventojus aktyviai ir turiningai praleisti laisvalaikį pažįstant Jurbarko kraštą. D. Karopčikienės nuotr.

Turizmo vadybininkė Skaistė Danevičiūtė kviečia ir vietinius gyventojus aktyviai ir turiningai praleisti laisvalaikį pažįstant Jurbarko kraštą. D. Karopčikienės nuotr.



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook