Ūkininkų pinigus pūdo nesilaujantys lietūs

Ūkininkų pinigus pūdo nesilaujantys lietūs (0)

2010-08-17

Pasak ūkininkų, jų pinigai guli laukuose, tik kaip juos pasiimti? Tai pats svarbiausias klausimas žemdirbiams. Mat javapjūtė šiemet pavėlavo, o jos pradžia - ne tokia sklandi, kaip tikėtasi. Grūdų supirkimo kainos šiemet žemdirbiams palankios, o praėjusią savaitę jos dar padidėjo, tad ūkininkams brangi kiekviena giedros valanda.

AB „Kauno grūdai" Jurbarko grūdų sandėlyje praėjusią savaitę skelbtos grūdų supirkimo kainos beveik 40 proc. didesnės nei pernai, o penktadienį dar pakito.
Maistiniai ekstra klasės kviečiai, kainavę 650 Lt už vieną toną, pabrango iki 680 Lt, pirmos klasės kviečiai pabrango nuo 630 iki 650 Lt, antros klasės nuo 600 iki 620 Lt, trečios - nuo 540 iki 570 Lt. Pašarinių kviečių supirkimo kaina nuo 500 padidėjo iki 530 Lt už toną.
Pirmieji grūdai į Jurbarko grūdų sandėlius buvo atvežti praėjusios savaitės pirmadienį, kai dauguma ūkininkų vis dar dairėsi į besiniaukstantį dangų ir bandė dirvos tvirtumą - ar neužklimps kombainai? O vakarėjant prie Jurbarko grūdų sandėlių traktorių ir sunkvežimių su grūdais padaugėjo, bet tik trečiadienį, pasak sandėlių vedėjo Jono Sederevičiaus, prasidėjo tikrasis darbas.
Nors visų ketinimai kuo geriausi, darbas stringa. Mat nuo kombainų šiemet atvežami didesnio drėgnumo grūdai. Bazinis grūdų drėgnumas - 14 proc., o pasitaiko ir 17 ar 18, net ir 21 proc. drėgnumo grūdų.
„Ruošdamiesi javapjūtei tvarkėme sandėlius. Rekonstravome grūdų išpylimo vietą - dabar ji geriau pritaikyta sunkiasvoriam transportui. Grūdai greičiau išpilami, todėl ūkininkams mažiau reikia laukti eilėje ir gaišti brangų laiką. Sumontuoti modernesni greitaeigiai daniški transporteriai grūdams paskirstyti. Be daugelio kitų pertvarkymų, tai didžiausi padaryti darbai", - vardijo J. Sederevičius. Silpniausia vieta liko džiovykla, nors ji veikia be sustojimo, žmonės dirba trimis pamainomis. Viskas būtų gerai, jei grūdai būtų sausesni. Dabar grūdus dažnai tenka net du kartus džiovinti, prarandame laiko, viskas brangiau kainuoja. Kaip ir ūkininkams, mums koją pakišo lietingi orai - nespėjame grūdų džiovinti", - sakė sandėlių vedėjas.
Penktadienio popietę jau buvo supirkta apie 2500 t grūdų, o eilėje stovėję ūkininkai ir transporto priemonių vairuotojai, sužinoję, kad grūdų laikinai nepriims, svarstė, ką daryti. Vieni pasuko namo, kiti liko laukti per naktį, tikėdamiesi, kad šeštadienis bus sėkmingesnis - anksčiau pridavę grūdus, tikėjosi šeštadienį jų atvežti dar kartą.
Pasak J. Sederevičiaus, trečiadienį buvo supirkta apie 800 t, ketvirtadienį maždaug 600 t kviečių, o penktadienį apie 560 t grūdų. Sandėlio konvejeris vėl pradėjo strigti - tokiais metais kaip šie, Jurbarko sandėliuose reikėtų didesnio pajėgumo džiovyklos. Jei grūdų drėgnumas bazinio neviršija 3 proc., per dvi pamainas galima priimti apie 1000 t grūdų, o dabar, kai grūdai drėgnesni, tokio tempo pasiekti neįmanoma.
Už grūdų džiovinimą ūkininkai turi sumokėti. Vienos tonos drėgnumo sumažinimas 1 proc. kainuoja 9,7 Lt. Tačiau ši kaina ūkininkų negąsdina, nes padidėjusios grūdų supirkimo kainos skatina tik skubėti juos kuo greičiau parduoti. Beje, smulkesni ūkininkai nė neturi kito pasirinkimo, nes neturi savo sandėlių ir džiovyklų. Šiemet daugelis nesibaimina net dviejų kartų džiovinimo ar labiau šiukšlinų grūdų valymo kainų.
Daugiausia kviečių atvežama iš „Medininkų" ir „Bebirvytės" žemės ūkio bendrovių, ūkininkės iš Skirsnemunės seniūnijos Zinaidos Dumčaitienės laukų. Autotraukiniai su grūdais rikiuojasi ir iš Šakių rajono - šių metų javų derliaus iš abiejų Nemuno pusių atvežama apylygiai.
Iš Z. Dumčaitienės ūkio grūdus atvežęs sunkiasvorio sunkvežimio su priekaba vairuotojas Petras Kavolius sakė, kad šiemet kviečių derlingumas maždaug kaip pernai - apie 4-5 tonas iš hektaro. Ūkininkė jau žino ir atvežtų grūdų drėgnumą - maždaug 17 proc. Mat jos javus kulia modernus šiuolaikinis kombainas, iškart pateikiantis svarbios informacijos. „Grūdai šiemet truputį smulkesni, bet kol kas atitinka maistinių grūdų reikalavimus, - patikino vairuotojas. - Tik lietus visiems pakišo koją. Juo ilgiau nusistovės giedra, tuo sparčiau galėsime dirbti, dabar kiekviena valanda ir diena mums brangi."
Derliumi ir kainomis džiaugėsi ir iš Šakių rajono Kidulių seniūnijos grūdus į Jurbarką atvežęs ūkininkas Rimas Česnaitis. Jis tikisi atvežti apie 80 t kviečių ir gerai uždirbti, iš hektaro prikulia po 4,5-5 t. „Kainos šiemet, palyginus su pernykštėmis, tiesiog stebuklingos. Žemdirbiams tai labai naudinga, tad verta skubėti. Pernai mūsų darbas buvo nuvertintas. Grūdai buvo pigūs, o duona tik brango, - teigė ūkininkas. - Skubėti reikia, nes grūdai, ypač ankstyvesnių kviečių veislių, jau pradeda sudygti varpose. Mat drėgnos ne tik dirvos, bet ir oras, o temperatūra aukšta. Tad labai nedaug reikia, kad maistiniai grūdai prarastų kokybę ir tiktų tik pašarams. Tuomet sumažėtų ir jų kaina."
Iš Šimkaičių grūdus atvežęs Jaroslavas Tiškevičius padeda ūkininkams Šiugdždams, bet jis nepatenkintas šešias valandas turėjęs sugaišti eilėje nuo ankstyvo ryto. „Suprantu, kas vyksta, ką čia padarysi, visi laukia, tik laukuose laukti nėra ko, javapjūtė ir taip vėluoja, - apmaudžiai kalbėjo J. Tiškevičius. - Pasak vyriškio, iki šiol jo atvežami grūdai tiko pašariniams, o paskutinieji, iš kito lauko, gal jau tiks maistiniams. Iš hektaro prikuliama apie 4-5 tonas, grūdai smulkoki.
Iš Skirsnemunės traktorių su dviem priekabomis atvairavo Algis Bakšys, atvežęs derlių iš Aurelijos Gedminienės ūkio. A. Bakšys turi ir nuosavos žemės, ūkis nedidelis. Augina gyvulių, tad beveik viskas sunaudojama savo ūkyje. O kaimynės ūkis žymiai didesnis, tad A. Bakšys jai padeda - dabar kaime reikalingos kiekvienos rankos, juk pats darbymetis.
Vienas iš smulkesnių ūkininkų, kidulietis Alfonsas Kliorikaitis, buvo vienas pirmųjų atvežęs grūdus į Jurbarko sandėlius. Pasak ūkininko, iš pirmo lauko grūdai tiko maistiniams, o iš kito grūdų kokybė menkesnė, jie tinka tik pašariniams. „Derlius ne mažesnis kaip pernai, siekia 6,5 t iš ha, vietomis truputį mažesnis, o grūdai smulkesni. Tai ir be laboratorijos tyrimų man aišku, - sakė ūkininkas. - Kainos šiemet tikrai geros, tik ar ilgai taip bus?"
Lietuvoje žemdirbiai paprastai užaugina ir parduoda apie 3 mln. t grūdų, iš jų du trečdaliai lieka Lietuvoje, kiti - eksportuojami. Tik pernai dauguma grūdų atitiko aukščiausius kokybės reikalavimus, o šiemet apie ekstra klasės kviečius Jurbarko grūdų sandėliuose nė nekalbama - kol kas tokių niekas parduoti neatvežė ir vargu ar atgabens.
Jurbarko grūdų sandėlių laboratorijos vedėja Dalia Šukaitienė prisiminė gerą pernykštį derlių, o šiemet atvežamų javų derlius nors ir gausus, bet grūdų kokybė prastesnė. „Pernai pirmi grūdai buvo atvežti liepos 26 d., o šiemet - rugpjūčio 2 d. Tai beveik savaitės skirtumas ir jį puikiai jaučiame imdami mėginius ir nustatinėdami grūdų kokybę laboratorijoje, - kalbėjo D. Šukaitienė. - Galime tik patvirtinti, kad kokybė menkesnė, bet ūkininkus vilioja šiemet aukštos grūdų supirkimo kainos. Dėl orų niekas garantijų neduoda, tad dabar visi skuba kulti javus ir grūdus vežti pas mus. Taip ir jaučiame, kuriuose laukuose dar dirba seni rusiški kombainai - jie prasčiau išvalo grūdus, juose daugiau priemaišų. O kur javus kulia šiuolaikiški kombainai, grūdai žymiai švaresni."
Pasak vedėjos, laboratorija pasiruošusi žymiai didesniam grūdų vežėjų srautui, tačiau trukdo didelis grūdų drėgnumas.
AB „Kauno grūdai" Jurbarko sandėliai talpina 12000 t grūdų, o superka žymiai daugiau, kasmet maždaug po 22000-23000 t. Kasdien iš Jurbarko sunkiasvoriai sunkvežimiai išgabena apie 200 t išvalytų ir išdžiovintų grūdų, tad vietos naujam derliui nepritrūksta. Pasak sandėlio vedėjo J. Sederevičiaus, šeštadienį ir sekmadienį džiovykla išdžiovino visus atvežtus grūdus, tad pirmadienį sandėlis galėjo dirbti visu pajėgumu. Mat šią savaitę žadami javapjūtei žymiai palankesni orai, tad aišku, kad ji paspartės.

Antanas Krantinis



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook