Užimtumo tarnyba didina įsidarbinimo galimybes

Užimtumo tarnyba didina įsidarbinimo galimybes (0)

2020-01-24

Sausis – ne tik naujo pradžia, bet ir praėjusių metų darbų susumavimas. Nes rezultatas – atskaitos taškas žengiant į priekį. 2019-ųjų rezultatu pasidžiaugė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė. Pasak jos, optimistiškai nuteikia darbdavių bei darbo ieškančių žmonių aktyvumas, taip pat – tarnybos specialistų pažangesni ir į kiekvieną klientą orientuoti darbo principai.

Darbdavių ratas išsiplėtė

Paslaugas darbo ieškantiesiems ir darbdaviams pernai jau teikė Užimtumo tarnyba, 2018 m. spalio 1 d. pakeitusi Lietuvos darbo biržą. Optimizavus įstaigos valdymą ir perskirsčius žmogiškuosius resursus, darbo ieškančiuosius ir darbdavius aptarnauja daugiau specialistų, o jų veikla – kievienam klientui individualizuota.

Jurbarko r. darbo rinką 2019 m. apibūdina šie skaičiai: įregistruoti 2807 bedarbiai – tai 316 mažiau nei 2018 m., bei 2106 laisvos darbo vietos – 210 daugiau nei 2018-aisiais.

„Darbdavių ratas išsiplėtė 10 proc. Nemaža dalis registruotų laisvų darbo vietų yra aplinkiniuose rajonuose – Raseinių žuvų perdirbimo įmonės, Tauragės UAB „Jupiter Bach Lietuva“ ir kitos, UAB „Vilkyškių pieninė“, Kauno miesto įmonės, prekybos centrai. Aplinkinių rajonų įmonės tinkamų darbuotojų ieško pas mus, o gyventojams, ypač rajono pakraščių, daugiau galimybių įsidarbinti, nemažai žmonių važinėja. Mūsų darbdaviai registravo mažiau darbo vietų nei anksčiau, kiek daugiau tik Žilinskis ir Co, UAB įmonė, bei UAB „Manvesta“, – komentavo R. Kliukienė.

Įsidarbinusių per praėjusius metus – 1611 asmenų, 138 mažiau negu ankstesniais metais. Dar 452 asmenys pernai dalyvavo aktyviose darbo rinkos priemonėse, daugiausia mokymuose: 121 – profesinio mokymo priemonėje, stažuotėje – 9 asmenys, 7, kurie jau buvo dirbę ne mažiau kaip metus, turėjo įgūdžių, bet neturėjo kvalifikacijos pažymėjimo, įgijo kompetencijas neformalaus švietimo ir savišvietos būdu, 2 mokėsi pagal pameistrystės sutartis darbo vietose.

Net 180 asmenų buvo skirta parama judumui, t.y. jiems kompensuotos kelionės išlaidos arba į Užimtumo tarnybos organizuotus renginius, arba į darbo vietą – šiuo atveju kompensacija priklauso tuomet, jei darbo užmokestis yra mažesnis nei vidutinis šalyje.

Nedarbas sumažėjo

„Didžiausias mūsų džiaugsmas yra tai, kad nedarbas, 2019 m. pradžioje siekęs 14,5 proc., per metus 3,2 procentinio punkto sumažėjo ir metų gale siekė 11,3 proc. Bedarbių sumažėjo beveik pusšešto šimto: metų gale jų buvo 1700, 548 mažiau nei metų pradžioje. Žiūrint Lietuvos mastu, atsiduriame jau 15 nuo galo vietoje pagal savivaldybes ir 12 pagal klientus aptarnaujančius skyrius, nors daug metų būdavome paskutiniame penketuke“, – sakė Jurbarko klientų aptarnavimo skyriaus vedėja R. Kliukienė.

Didžiausias bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus 2020 m. sausio 1 d. fiksuotas Ignalinos, Zarasų, Anykščių, Molėtų, Lazdijų, Kalvarijos, Rokiškio, Akmenės, Joniškio savivaldybėse.

Tauragės apskrityje tuo pat laiku fiksuotas 9 proc. nedarbas, mažiausias – Šilalės r. ir Pagėgių savivaldybėse – 7,9 proc.

Šalies mastu nedarbas per metus padidėjo 0,3 proc. punkto ir šių metų sausio 1 d. siekė 8,7 proc.

Steigė darbo vietas

Kaip pasiektas nedarbo Jurbarko rajone sumažėjimas?

„Naujų didelių įmonių neatsirado, tačiau, kaip ir kiekvienais metais, mūsų rajono jauni bedarbiai, taip pat darbdaviai gana aktyviai teikė paraiškas naujoms darbo vietoms steigti. Lyginant su kitais Klaipėdos departamento skyriais, Jurbarko skyriaus klientai gana aktyviai naudojasi galimybe gauti paramą nusipirkti darbo priemones ir susikurti sau darbo vietą“, – sakė R. Kliukienė.

Pernai dvi įmonės teikė Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, bet reikalavimus atitiko tik vienas. UAB „Jurbarko karjerai“, panaudojusi 44,8 tūkst. Eur ES fondų lėšų, įsteigė 4 darbo vietas.

Dar aštuonios darbo vietos įsteigtos pagal Savarankiško užimtumo rėmimo (SUR) priemonę, kuri skirta jauniems, iki 29 m. amžiaus, asmenims, pirmą kartą pradedantiems savo verslą. Pernai sau darbo vietas įsisteigė fotografas, kalvis suvirintojas, baldžius, santechnikas, plataus profilio statybininkas, taksi vairuotojas, šiemet bus baigtos steigti elektriko ir ekskavatoriaus mašinisto darbo vietos. SUR priemonei skirta 109,3 tūkst. Eur. paramos lėšų.

Neteko statuso

Bedarbių mažėjimą lėmė ir pakitęs Užimtumo įstatymas, kuriame naujovių numatyta ir bedarbiams, ir juos konsultuojantiems specialistams.

„Atsirado nuostata, kad asmuo į Užimtumo tarnybą turėtų ateiti tik ieškoti darbo – įsidarbinti, pradėti savo verslą, įgyti profesinių kompetencijų, o ne šiaip pabūti – gauti sveikatos draudimą, socialines išmokas“, – sako R. Kliukienė ir priduria, kad nemaža dalis norėjusių tik pabūti prarado bedarbio statusą pusei metų. – Todėl kad atsisakė įsidarbinti pateikus tinkamą darbo pasiūlymą ar atsisako dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, ar išvis be pateisinamos priežasties neatvykdavo dalyvauti kitose darbo rinkos priemonėse.“

Praėjusiais metais buvo dešimt kartų daugiau negu 2018-aisiais netekusiųjų bedarbio statuso – beveik 400. Tiesa, bedarbio statusas prarandamas ne tik nevykdant tvarkos, bet ir įsidarbinus, šio statuso asmuo gali atsisakyti ir pats.

„Praradusieji bedarbio statusą gali likti mūsų tarnybos įskaitoje kaip ieškantys darbo, be to, turintys teisę į socialinę pašalpą, nepraranda nei sveikatos draudimo, dažniausiai seniūnija ir toliau gali mokėti socialines išmokas turintiesiems teisę į jas. Bet netekę bedarbio statuso asmenys negali būti finansuojami“, – paaiškina Užimtumo tarnybos atstovė.

Skirtingos galimybės

Užimtumo tarnybos specialistai su klientais dirba kitaip. „Klientai nekviečiami šiaip sau, tik atsižymėti – visada mes turime jiems pateikti kokį nors pasiūlymą: ar darbo, ar dalyvauti motyvaciniame užsiėmime. Važiavome į seniūnijas, kartais veždavomės darbdavį, kuris pristatydavo savo įmonę ir teikdavo klientams darbo pasiūlymus. Kai kuriuos net ir ilgalaikius bedarbius pavyko suaktyvinti, arba ilgą laiką nenorėjusieji įsidarbinti, sugriežtinus tvarką, žiūrėk, atneša darbo sutartį“, – pasakoja R. Kliukienė.

Motyvacijos dirbti ypač trūksta ribotų įsidarbinimo galimybių asmenims.

Priklausomai nuo patirties, gebėjimų, amžiaus, išsilavinimo bedarbiai priskiriami didelių, vidutinių ir ribotų galimybių įsidarbinti grupėms. „Vertinama individualiai. Tarkim, žmogus turi išsilavinimą, bet yra jaunas, jo įsidarbinimo galimybės mažėja, nes jis neturi įgūdžių. Arba vyresnis nei 50 m. asmuo irgi jau nėra labai paklausus, nors ir turintis darbo patirties“, – komentuoja R. Kliukienė ir patvirtina, kad dauguma Jurbarke registruotų bedarbių turi vidutines įsidarbinimo galimybes.

„Ribotų galimybių įsidarbinti asmenys – ilgalaikiai bedarbiai, neturintys patirties, kai kurie turintys žalingų įpročių – tai žmonės, kuriems labai sunku integruotis ir kažką keisti. Su ta grupe ypač daug dirbame, kad nors dalį jų išjudintume. Metų pradžioje tokių turėjome 33 proc., dabar apie 17 proc. Kai pradedi aktyvinti, jis kažką išmoksta, įsigijo verslo liudijimą, nuėjo pas ūkininką, žodžiu, paragavo kokios nors darbinės veiklos, ir jo galimybės įsidarbinti padidėjo. Didelių įsidarbinimo galimybių turime 75 asmenis, ir nemažai jų yra dirbančių, bet likusių įskaitoje, kaip laikinai dirbantys. Tai įgiję kvalifikaciją, nebuvę be darbo, todėl turintys patirties ir patys aktyviai ieškantys galimybių dirbti. Praėjusių metų pradžioje jų turėjome beveik 5 proc., dabar tik 4 proc., nes jauni žmonės nelabai sugrįžta – atvirkščiai, apie 400 žmonių kasmet netenkame“, – sakė Jurbarko skyriaus vedėja.

Kartu su partneriais

Jaunimas sudaro 14 proc. visų mūsų rajone registruotų bedarbių, o jaunimo nedarbas siekia tik apie 5 proc. Beveik 50 proc. Užimtumo tarnybos klientų yra perkopę 50-metį, iš jų 30 proc. – daugiau kaip 55 metų.

„Su vyresnio amžiaus klientais didesnės problemos. Šie asmenys turi ir sveikatos problemų, jiems yra sunkiau keistis. Tačiau darbo vietos nebus atneštos prie namų, vis tiek reikia išmokti žmonėms judėti“, – sako R. Kliukienė. 

O ilgą laiką nedirbusiems, neturintiems profesijos, užsibuvusiems ir įpratusiems nedirbti, pasak R. Kliukienės, stinga ne tik motyvacijos, juos reikia išmokyti ir kitų būtinų dalykų: prisistatyti darbdaviui, pildyti gyvenimo aprašymą, naudotis kompiuteriu, kartais netgi elementarių higienos įgūdžių. Ilgalaikių bedarbių šiuo metu yra apie 20 proc.

„Ne viską galime padaryti patys, todėl prisijungėme ir labai daug socialinių partnerių. Glaudžiau bendradarbiaujame su rajono savivaldybe ir seniūnijomis, su viešąja biblioteka, kuri vykdo kompiuterinio raštingumo projektus ir turi prieigas – nebūtina mūsų klientams kaskart atvažiuoti pas mus, jie gali informaciją gauti ir nuotoliniu būdu. Su visuomenės sveikatos biuru – kai kuriuos klientus sudėtinga įdarbinti ir dėl elementarių higienos įgūdžių neturėjimo. Atnaujinome ryšius su Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centru, kuris turi įvairių projektų, mūsų klientams padedančių įgyti mokymosi visą gyvenimą įgūdžių, su Neįgaliųjų draugija“, – pasakoja R. Kliukienė.

Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus specialistai per pusę metų nuo registracijos 60 proc., o per metus – 80 proc. klientų turi pateikti darbo ar kitokį individualų pasiūlymą, kuris padėtų įsitvirtinti darbo rinkoje. Savarankiška darbo paieška, kuri iki pernai buvo taikoma tik pasirengusiems darbo rinkai asmenims, dabar taikoma visiems. Užimtumo tarnybos klientas turi ir pats stengtis ieškoti darbo, būti nuolatos aktyvus.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook