Verslo partnerių dienose – galimybė pažvelgti į ateitį

Verslo partnerių dienose – galimybė pažvelgti į ateitį (2)

2012-10-22

Berlyno miesto Lichtenbergo rajono meras Andreas Geisel (trečias iš kairės) svetingai priėmė jurbarkiečius verslininkus Laimutį Kažerską, Saulių Meškauską ir Tomą Matusą.

Rugsėjo viduryje trijų dienų viešnagėn Jurbarko verslininkus pakvietė berlyniečiai iš Lichtenbergo rajono, kartu su kaimynine Marcano-Hellersdorfo savivaldybe surengę aštuntąją Verslo partnerių dieną. Mūsų verslininkams tai buvo gera proga pažvelgti į netolimą, tačiau kol kas nelengvai įsivaizduojamą ateitį.

Jurbarko darbdavių asociacijos vadovas Tomas Matusas pasakojo, kad pavasarį Jurbarke lankęsi ir mūsų Verslo ir miesto dienose dalyvavę berlyniečiai Verslo partnerių dienai šįkart pasirinko visam pasauliui aktualią aplinkosaugos temą, pranešimuose ir diskusijoje daug buvo kalbama apie saulės energijos produktų gamybą, statybas, elektrinių automobilių rinkos plėtojimą.
Kartu su T. Matusu renginyje dalyvavo UAB „Scanprekyba“ direktorius Saulius Meškauskas ir Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas Laimutis Kažerskas.
„Berlyniečiai įsitikinę, kad tokios konferencijos ir jose vykstančios diskusijos padeda rasti kelią, kuriuo labiausiai apsimoka eiti verslui. Blogai, jei sprendimus, nesitarę su verslo visuomene, priima politikai. Matyt, ir mes turėtume pasimokyti to iš vokiečių“, – įsitikinęs T. Matusas.
Berlyno miesto Lichtenbergo rajono delegacija pavasarį jurbarkiečiams pristatė vieną didžiausių ir ambicingiausių šio laikotarpio savo projektų: panaikinti 90 ha miesto centre užimančius senus valymo įrenginius ir jų vietoje įkurti šiuolaikišką industrinį parką.
Pakvietę Jurbarko verslininkus į ekskursiją po industriniam parkui paruoštą teritoriją berlyniečiai kalbėjo, kad investicijoms svarbu ne tik turėti specialiai tam parengtą vietą su būtiniausia infrastruktūra, bet ir išsilavinusių žmonių bei idėjų. Žinoma, joms įgyvendinti reikia pinigų, tačiau užvis svarbesnė politinė valia, atverianti kelius į idėjų įgyvendinimą bei formuojanti bankų požiūrį.
Vokiečiai įsitikinę, kad industrinio parko įkūrimas turės didelę reikšmę miesto ekonomikos plėtrai – kurtųsi naujos moderniųjų technologijų įmonės, nes Berlyne daug išsilavinusių žmonių, miestas atviras inovacijoms ir turi gerą susisiekimą su pasauliu – neseniai vartus atvėrė naujas oro uostas. Verslo partnerių konferencijoje berlyniečiai kreipė diskusijas viena kryptimi: kur ir ką reikėtų šiame industriniame parke statyti ir kaip nedideles įmones sudominti saulės energijos modulių gamyba, nes dideli koncernai tuo neužsiima.
„Apie industrinį parką šioje konferencijoje tiek daug girdėjome, kad norime ten nuvažiuoti po penkerių metų ir pažiūrėti, kiek toli šis vokiečių projektas pažengė“, – sakė T. Matusas.
Labai įdomi, pasak verslininko, buvo diskusija apie elektromobilių ateitį. Šiuo metu Berlyne yra apie 500 elektromobilių, tačiau 3,5 mln. gyventojų turinčio didmiesčio savivaldybės jau dabar planuoja, kad 2014 metais gyventojai ir valdžios institucijos eksploatuos 100 tūkst., o 2020 metais – milijoną elektromobilių. Vokietijos sostinėje jau dabar 250 automobilių stovėjimo vietų yra įrengti energijos pakrovimo taškai, ši paslauga teikiama nemokamai, krovimo metu neimamas netgi mokestis už automobilio stovėjimą, nes tuo suinteresuoti elektromobilius gaminantys koncernai. Vokiečiai kalba, kad per metus kitus Berlyne reikėtų įrengti dar 1250 elektromobilių akumuliatorių pakrovimo vietų. Konferencijos dalyviai diskutavo, kaip turėtų tobulėti šios transporto priemonės, kad jomis būtų patogu naudotis, siūlė gaminti daugiau hibridinių automobilių. Tokiu, pasirodo, važinėja ir Lichtenbergo rajono meras Andreas Geisel. Vienuolika elektromobilių jau dabar planuojama pirkti šios savivaldybės policijos pareigūnams, nes dideliame mieste labai svarbu mažinti oro užreštumą.
„Akivaizdu, kad Lichtenbergo rajono politikai suinteresuoti moderniosiomis technologijomis, nes jos pigesnės ir turi neabejotiną ateitį. Lietuvoje elektromobiliai vis dar neregėta egzotika, tačiau nesame uždari nuo pasaulio, nepajusime, kada tas pasaulis ir mums pateiks tokius pačius iššūkius. Tai ar nereikėtų ir mūsų savivaldybei pradėti galvoti apie aikšteles su elektromobilių akumuliatorių pakrovimo vietomis, juolab kad per dieną to nepadarysi“, – svarstė iš Berlyno sugrįžę verslininkai.
Jurbarkiečiams nepaprastai įdomu buvo klausytis apie berlyniečių sukauptą patirtį renovuojant daugiabučius namus. Ekspertai užtikrino, kad už sienų šiltinimą kur kas svarbiau vidaus sistemų atnaujinimas, nes vidaus šildymo sistemos gali sutaupyti iki 30 proc. šilumos energijos, o lauko sienas apšiltinus sutaupoma dar 20 proc. šilumos. Be to, paaiškėjo, kad taupymas labai daug priklauso nuo ekonomiško šilumos punktų eksploatavimo. „Supratome, kad net vokiečiams šilumos punktų eksploatavimas yra didelė problema, nes tam reikia ypač sumanių ir daug žinančių specialistų. Negirdėjau, kad apie tai kas nors diskutuotų pas mus – atvirkščiai, dar neseniai šilumos punktuose kas norėjo, tas ir šeimininkavo“, – stebėjosi T. Matusas.
Verslo partnerių konferencijoje pasiklausę apie naują požiūrį į šilumos energijos gamybą jurbarkiečiai paprašė miesto šeimininkų parodyti tokią jau veikiančią įmonę ir buvo pakviesti paviešėti moderniausioje Europoje Berlyno gyvūnų prieglaudoje. Bene 14 tūkst. kv. m užimanti įmonė, kurioje dirba 150 žmonių, šilumą ir elektrą gamina beveik vien tik iš atsinaujinančių šaltinių – čia stovi saulės kolektoriai, naudojamas geoterminis šildymas. Vokiečiai jau net ir iš rudenį nukritusių medžių lapų sugeba pagaminti aplinkos visiškai neteršiantį granuliuotą kurą.
„Verslo partnerių konferencijoje diskusijų dalyviai iškėlė klausimą, kas bus pasaulyje 2030 metais. Ir patys atsakė: viskas bus gerai. Mums dar smarkiai reikėtų pasitempti, kad rytoj būtų bent geriau nei dabar. Gaila, kad į šią kelionę neišsiruošė nė vienas Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus specialistas, juk žvilgtelėti į ateitį pravartu net ir patiems gudriausiems“, – įsikinęs Jurbarko darbdavių asociacijos vadovas.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook