Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Arūnas siunčia linkėjimų iš šokančios Indijos

Arūnas siunčia linkėjimų iš šokančios Indijos (0)

2018-07-03

Arūno Mozūraičio kelionė svajonės link prasidėjo Jurbarke, šokių grupėje „Era“, dabar vaikinas keliauja po pasaulį su įvairiais šokių projektais.

Arūnas Mozūraitis atsimena, kad kai buvo mažas, „Šviesa“ rašė apie jį – šokantį. „Smagu, kad ir dabar kalbamės apie tą patį. Tai – meilė šokiui“, – sakė iš Jurbarko kilęs gatvės šokių šokėjas, choreografas ir mokytojas. Šiandien savo kraštiečiams jis siunčia linkėjimų iš Indijos, kur dalyvauja „Himachal Dance Residency“ projekte – gilina šiuolaikinio šokio žinias ir moko kitus.

Studijavai šokį? Kodėl toks pasirinkimas?

Mokytoja Reda Žemelienė, pas kurią Jurbarke šokai ir buvai ar tik ne vienintelis vaikinas tame kolektyve, turbūt džiaugėsi. O kaip reagavo tėvai? Juk šokėjas – tokia nemateriali profesija...

Taip, studijavau, bet ne iškart po vidurinės. Nors turėjau bilietus į Angliją ir ketinau ten studijuoti šokį, „ant bajerio“ užpildžiau stojimus Lietuvoje ir – visai netikėtai įstojau į Vilniaus universiteto Tarptautinę verslo mokyklą. Viskas apsivertė aukštyn kojomis. Sprendimą pasilikti įtakojo tėvai ir draugai. Persikėliau gyventi į Vilnių. Ir nesigailiu, nes iškart užsiregistravau į „G House“ šokių studiją pas Gaudrę Kazlauskaitę. Tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime, tai man atvėrė duris ir akis į tikrąjį šokio pasaulį – į mano svajonę, kuri dabar jau yra realybė.

O svajonės pradžia buvo Jurbarke. Šokių studijoje „Era“ šokau nuo aštuonerių, gan ilgai – vienas tarp panelių. Vaikinų ateidavo, bet ir išeidavo. Pamenu, tik Augis ir Edmas, broliai dvyniai, pasiliko ilgiau negu kiti.

Reda – puiki mokytoja. Ji tikėjo manimi, vis primindavo, kad negaliu sustoti, nes buvo momentų, kai galvojau mesti… Tėvai nestabdė, bet jaučiau jų baimę ir nerimą, kad iš šokių neišgyvensiu, neturėsiu stabilios ateities. Tuo metu ir pats nežinojau, kaip viskas pasisuks. O dabar tikrai suprantu tėvų nerimą ir jaudulį dėl mano ateities, planų, dėl staigių gyvenimo pokyčių.

Po studijų pasilikau Lietuvoje ir, tėčio džiaugsmui, įsidarbinau pagal specialybę (baigiau tarptautinį turizmo verslą). Sekėsi neblogai, žinojau, kad galėčiau šioje srityje pasiekti daug daugiau, bet pats save stabdydavau, atsisakiau paaukštinimo, nes žinojau, kad tokiu atveju šokiams bus vis mažiau laiko. Nes jaučiau, kad kažko man trūksta, norėjau pamatyti daugiau ir įgyti daugiau žinių apie šokį.

Ir todėl, viską metęs, išvykai?

Viskas įvyko labai greitai. Mečiau darbą Lietuvoje, nes gavau Londone, viešbutyje, ir turėjau gana greitai išvykti... Daug dirbau ir taupiau pinigus studijoms, nes paskolos negalėjau gauti, o vienintelis finansavimo šaltinis buvau aš pats. Mano svajonė buvo studijuoti šokį Trinity Laban konservatorijoje, ten ir įstojau.

Kur esi gyvenęs ir šokęs?

Ispanijoje gyvenau pagal studentų mainų programą, kai dar studijavau Vilniuje, su šokiu tai nebuvo susiję. Anglijoje studijavau šokį ir gilinau House stiliaus šokių žinias, priklausiau hip-hop ir šiuolaikinio šokio „Protocol“ kompanijai. Švedijoje dvejus metus studijavau Asa šokio mokykloje, kur plėčiau gatvės šokio žinias. Priklausiau DECA šokio grupei ir dalyvavau įvairiuose projektuose.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę versiją.

„Šviesos“ inf.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook