Dainavimas – vienintelis didysis Tomos pomėgis

Dainavimas – vienintelis didysis Tomos pomėgis (0)

2019-12-08

Toma Butkutė koncertuoja su Vadžgirio grupe „Kreizas“ – darbą su patyrusiais muzikantais šešiolikmetė vadina dideliu malonumu ir gera patirtimi. Asmeninio albumo nuotr.

Tomos Butkutės pavardė pastaruoju metu dažnai šmėžuoja kultūrinių renginių afišose, o lapkričio pradžioje šešiolikmetę šimkaitiškę galėjo išgirsti visa Lietuva. LRT muzikinių varžytuvių laidoje „Duokim garo“ Tomos kartu su Vadžgirio folkroko grupe „Kreizas“ atlikta daina „Oi, ta ta, kupolia graži“ sulaukė didžiausio žiūrovų palaikymo. 

Džiaugiasi patirtimi ir įspūdžiais

Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos dešimtokė T. Butkutė dalyvavimą laidoje „Duokim garo“ vadina didžiausiu savo gyvenimo įvykiu. „Nesitikėjau, kad atsidursiu televizijoje ir tokioje laidoje“, – sako ji ir prisipažįsta iki tol nebuvusi didelė nei tos laidos, nei folkloro gerbėja. Bet po laidos, kurioje dainavo, ji dažnai pažiūri „Duokim garo“ – smalsu ir save pamatyti laidos anonsuose.

Ir apie lietuvių liaudies dainas Tomos nuomonė pasikeitė. „Nelabai domėjausi, bet dabar man jos vis labiau pradeda patikti. Juolab kad „Kreizas“ liaudies dainas atlieka sušiuolaikintai, naujai, ir jos suskamba visai kitaip“, – sako šešiolikmetė, liaudies dainų atliekanti ne tik koncertuose, bet dažnai jų melodijas niūniuojanti ir vienumoje.

Televizijos studijoje filmuojant laidą patirtus įspūdžius mergina vadina nepakartojamais. „Net kai prisimeni – tikra euforija. Labai labai smagu! Kai būni studijoje, galvoji, kad dabar turi gerai padaryti, kad atrodytų gražiai. O kai žiūri televizorių, galvoji: vau! Ten tikrai aš!“ – džiaugiasi jaunoji dainininkė. Ji liko patenkinta savo pasirodymu, o pati būtų balsavusi už „Virvytę“ su daina „Volungė“ ir už „Gilę“.

Pasiruošimą televizijos laidai mergina vadina gera patirtimi. „Kai „Kreizą“ pakvietė į laidą, ruošėmės apie du mėnesius – patirtis labai gera“, – sako Toma ir patikina, kad repetuoti ir koncertuoti su „Kreizo“ muzikantais – didelis malonumas.

Septyniolika metų gyvuojantį Vadžgirio „Kreizą“ lapkričio 10 d. laidoje „Duokim garo“ irgi matėme atsinaujinusį, labai gražios sudėties, ir šešiolikmetė vokalistė T. Butkutė šiame kolektyve nebuvo jauniausia. Prie nuo pat pradžių grupėje muzikuojančių gitaristų Aldevino Siriūnaičio ir Henriko Lukošiaus, klavišiniais grojančios „Kreizo“ vadovės Linos Lukošienės, puikiai pritapo dvylikametė Liucija Lukošiūtė bei penkiametis Simonas Siriūnaitis.

Gegužės 29 d. „Kreizas“ dalyvaus baigiamąjame šio sezono „Duokim garo“ koncerte „Žalgirio“ arenoje, koncertas bus surengtas laidos 20-mečio proga.

Tik nereiktų galvoti, kad Toma du mėnesius parepetavo, sudainavo ir nusiskynė laurus. Mergina jau dvejus metus mokosi dainuoti pas Liną Lukošienę.

Netikėtos pamokos

Nors dainuoti Toma mėgsta nuo vaikystės, ir namai visad sklidini jos dainų, mergina sako tik prieš dvejus metus, kai pradėjo mokytis pas Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovę L. Lukošienę, supratusi, kad ir dainuoti reikia mokytis.

„Kurie nesusidūrę, gali pasirodyti, kad padainuoti lengva. Aš ir pati galvojau, kad lengva, kol nepradėjom dirbti su mokytoja Lina. Yra įvairūs pratimai balsui, kvėpavimui, reikia išmankštinti žandikaulį, raumenis. Nesitikėjau šito! Tikrai yra ką veikti! Tie pratimai kartais ir nusibosta, bet tos pamokos pakeitė mano balsą, – sako T. Butkutė ir pasakoja, kaip viskas prasidėjo. – Būdama maža pasirodymus rengdavau tėvams, šeimai, 4 klasėje ekskursijos metu pirmą kartą parodžiau klasiokams savo balsą – tiesiog einant takeliu uždainavau, išdrįsau parodyti, ką aš galiu. Paskui ėjau į mokyklos chorą, vadovaujamą mokytojos Renatos Girdzijauskienės, ji buvo pirmoji mokytoja, kuri man padėjo įeiti į muziką, su ja dalyvavau pirmame mokyklos pasirodyme. Bet paskui ji išėjo auginti vaiko, likau be mokytojos.“

Po metų, kai Tomai buvo 14, tėvai ją nuvežė pas L. Lukošienę, tada prasidėjo kelionės į Vadžgirį – į repeticijas dukart per savaitę, o netrukus ir į koncertus. Talentinga vaikų muzikinių gebėjimų ugdytoja L. Lukošienė ne tik uždega vaikus muzika, moko juos, suranda galimybių koncertuoti, nes scena atperka repeticijų sunkumus ir pratybų nuobodulį, taip pat pasirūpina, kad jos ugdytiniai gautų ir kitų naudingų pamokų.

Viena tokių ypač įstrigo T. Butkutei – dainavimo pamoką jai vedė Vadžgiryje – šių metų Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje – apsilankiusi operos solistė Diana Tiškovaitė. Įsiminė ir ekspromtas su charizmatiškuoju Liudu Mikalausku per vieną renginį Šakių bažnyčioje. Tomai uždainavus „Pušų viršūnėse“, prisijungė ir žymusis operos solistas, o paskui gyrė šimkaitiškę už jausmingai atliktą dainą.

„Mano mokytoja yra pozityvo šaltinis. Visada linksma, energinga, pozityvi. Iš kur pas ją tiek energijos!?“ – žavisi mergina.

O už savo muzikinį kelią Toma dėkoja tėveliams. „Jų skatinimas nepasiduoti, palaikymas, pasitikėjimas manimi – tai duoda labai daug. Jų dėka aš ir ant scenos jaučiuosi geriau. Visuose koncertuose ir jie būna, ir nuo scenos aš žiūriu į juos. Tai suteikia man pasitikėjimo. Ant scenos aš tarsi kitas žmogus: aš esu aš ir dabar dainuoju aš, pasitikiu savimi ir žinau, kad turiu gerai sudainuoti. Scena man iš tikrųjų tos drąsos ir suteikė, prieš dvejus metus aš buvau nedrąsi mergaitė. Nors jaudulio visada yra, jis niekur nedingsta, tačiau baimės vis mažėja“, – sako šešiolikmetė.

„Sužvaigždėjimas“ negresia

Toma – dešimtokė, pavasarį jau baigs Šimkaičių mokyklą. Paskui – gimnazija, o kas toliau, Toma prisipažįsta nežinanti. „Dabar dar tiesiog esu mokinė, kuri nežino, ko nori, gal antrame pusmetyje jau žinosiu, – šypsosi pašnekovė. – Šiuo metu koncentruojuosi į mokslus ir muziką. Gyvenu įdomiai, vietoje nesėdžiu, nors iš tikrųjų, be muzikos, daugiau nelabai ką ir veikiu.“

Ir su mokslais jai – viskas gerai. Mėgstamiausia pamoka – anglų kalba, kartais ir draugus ji mėgsta pašnekinti angliškai. Dar patinka biologija, o matematika – per viduriuką, nors baigusi gimnaziją galbūt norėtų studijuoti finansus.

Dainavimas netrukdo ir santykiams su draugais. „Pasikėlusi“ tikrai nesu, esu, kokia esu. Nesvarbu, kad aš turiu gerą balsą, gal kažkas kitas irgi turi tokį pat. „Sužvaigždėjimas“ – ne man. Galbūt, jei tapčiau pasaulinio lygio žvaigžde. Kartais apie tai pasvajoju, bet turbūt nenorėčiau sieti savo profesijos su muzika. Tik žinau, kad dainavimas visada bus mano gyvenime“, – neabejoja Toma.

„Širdies draugo neturiu ir neturėjau dar, o mano geriausios draugės visada mane palaiko, sveikina, džiaugiasi už mane, turiu tokias tris – Moniką, Gitaną ir Aistę“, – džiaugiasi šešiolikmetė. Dar džiaugiasi kaimynais, kurie niekada nesiskundė, kad ji namuose dažnai ir garsiai dainuoja. Ir tikisi, kad iš tų daugybės žiūrovų, kurie balsavo už jos dainą, daug buvo ir šimkaitiškių, nors Šimkaičių scenoje Tomai dainuoti dar neteko. „Tikiuosi, jiems malonu girdėti, kaip aš dainuoju, malonu, jog kažkokia mokinė iš mažos kaimo mokyklos kažką pasiekė. Bet tai tik įrodo, kad galimybių yra visur“ , – sako jaunoji dainininkė.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook