Balsavimas

Ar tinkamai prižiūrimos gatvės Jurbarke?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Geriausias šalies regbininkas Jurbarko palikti nenori

Geriausias šalies regbininkas Jurbarko palikti nenori (0)

2019-01-26

Jurbarkietis Justinas Urbonas (centre) jau antrąkart išrenkamas geriausiu Lietuvos regbininku.

Jurbarkietis Justinas Urbonas antrą kartą pripažintas geriausiai Lietuvoje žaidžiančiu regbininku. Tačiau 26-erių sportininkas apdovanojimo nesureikšmina – jam kur kas svarbiau žaisti regbį ir garsinti gimtojo miesto vardą.

Justinas tikina nesitikėjęs tokio įvertinimo. Praėjęs sezonas nebuvo lengvas – jį sportininkas pradėjo dar gydydamasis traumą, žaidimą apsunkino gautos nuobaudos. Nors žaisti visa jėga negalėjo, rezultatai nepakišo kojos tapti geriausiuoju. Prieš tai tokį patį titulą Justinas buvo iškovojęs 2016-aisiais.

Startas – gimtinėje

Regbininko karjerą pradėjęs Jurbarke veikusiame „Lūšies“ klube Justinas kartu su keletu bendraminčių pabaigę mokyklą sulaukė pasiūlymų žaisti Šiaulių klube „Vairas-Kalvis“.

„Daug kas klausia – kodėl tenai? Atsakymas paprastas – pirmiausia ta komanda visada buvo pagrindiniai mūsų priešininkai, kai žaidėme „Lūšyje“. Antra – „Vairo-Kalvio“ treneris mus pakvietė ir pažadėjo pasirūpinti. Tuoj bus tas laikas, kai galėsiu sakyti, kad komandoje esu dešimt metų ir tikrai jau dabar galiu pasakyti, kad visi trenerio man duoti pažadai yra išpildyti, manimi, kaip sportininku, ir pasitikima, ir pasirūpinta“, – sakė Justinas.

„Lūšyje“ Justinas sportuoti pradėjo nuo dešimties, kai buvo ketvirtoje klasėje. Vaikinas tikina regbį pasirinkęs todėl, kad ši sporto šaka apima daug disciplinų. Būtent todėl iš pradžių kovos menais užsiiminėjęs jurbarkietis pasirinko regbį. Netrukus ši sporto šaka tapo neatskiriama gyvenimo dalimi.

„Puikiai pamenu, kaip be jokios sąžinės graužaties praleisdavau pamokas. Tačiau grauždavausi dėl kiekvienos treniruotės, į kurią nenueidavau. Galvodavau, ką reikės pasakyti treneriui, būdavo labai nesmagu“, – prisiminė Justinas.

Sportininkas tikina, kad užteko vienos treniruotės, kad jis suprastų – regbis yra tas kelias, kuriuo jis nori eiti. Pasak Justino, būtent regbiui jis turi būti dėkingas už viską, ką pasiekė. Nors tokie posakiai skamba gražiai, jis neslepia, kad realybėje – ne viskas paprasta.

„Tenka dažnai važinėti į treniruotes. Iš Jurbarko iki Šiaulių ir atgal kelias nėra trumpas. Kartais vos spėji – šoki į mašiną po statybų purvinais rūbais ir leki. Padeda tai, kad nors važiuojant ir būna sunku – ima miegas ir tingulys, žinai, kad po treniruotės bus visai kitaip – grįši pasikrovęs energijos“, – pasakojo jurbarkietis.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę leidinio versiją.

„ŠVIESOS“ inform.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook