Išsipildančios Evelinos svajonės

Išsipildančios Evelinos svajonės (1)

2015-07-29

„Esu patenkinta savo gyvenimu – turiu nuostabią šeimą, puikių draugų, nuo rudens mokysiuos gimnazijoje, galiu užsiimti mylimiausia veikla – fotografija ir visos mano svajonės pildosi“, – šiluma spindi penkiolikmetės Evelinos Baltrušaitytės akys, kai praveria dureles į savo pasaulį. Šią mergaičiukę, prie akies glaudžiančią, atrodo, jai per sunkų fotoaparatą, gali sutikti renginiuose, Jurbarko parkuose, pievose ir visur, kur galima „pagauti gerą kadrą“.

Pikseliai genuose

Evelina – vienturtė. Tačiau abu tėveliai iš gausių šeimų, tad giminė – plati. Kur bepažvelgsi, gali rasti giminaičių, kuriems nesvetimas vienoks ar kitoks polinkis į meną. Tad niekas nesistebi, kad ir jauniausia Baltrušaičių giminės atstovė – „prie meno“.
Evelinos tėvelis kilęs iš Skirsnemunės, o mama – iš Prienų rajono, tačiau viena kitą randa giminingos sielos, tad abiems užtenka polėkio. Mama, kurią Evelina vadina pačia geriausia savo drauge, visur palaikanti ir padrąsinanti dukrą, atėjus įkvėpimui gamina puošnias knygas-sveikinimus. O su tėčiu merginą sieja bendrų kelionių įspūdžiai, abiejų mėgiama istorinė, karinė dokumentika, filosofiniai pašnekesiai apie kosmosą ir visatos sandarą.
Evelina pamena, kad jau išėjusi anapilin močiutė buvo labai meniška – vis kažką piešdavo, rašinėdavo, gražiai margino velykinius kiaušinius. Pusbrolis Arūnas baigė dailės mokslus meno mokykloje ir dabar piešia portretus, paveikslus.
Mergina ir pati piešia – drobėse dažais lieja peizažus. Nesimokė dailės – gal neišdrįso, tačiau užklupus norui griebiasi teptuko ir išlieja mintis ir fantazijas piešiniuose. Pasvajojanti apie mažą privatų pasaulėlį – du kambarius: vieną – piešiniams, o kitą, ryškiomis sienomis, – fotografijoms.
Net keletas merginos dėdžių fotografavo. Pas vieną jų E. Baltrušaitytė pirmą kartą pamatė profesionalų fotoaparatą. Pirmiausia mergaitę sužavėjo nepažįstami mygtukai, ausiai malonus garsas. Kaip stebuklą laikydama aparatą rankose Evelina sugalvojo pirmąją savo svajonę: „Noriu fotoaparato“.
Svajonės greičiausiai išsipildo per Kalėdas. Ta džiaugsmo ašaromis aplaistyta šventė prieš dvejus metus tapo lemtinga meniškos sielos merginai.

E. B Photography

Užsispyrusi ir tikslo siekianti mergina ėmė veikti: studijavo knygas apie fotografiją, ieškojo informacijos internete, praktikavosi. Nedrąsiai pradėjo kalbinti drauges surengti fotosesijas. Fotografavo, mokėsi iš savo klaidų – tūkstančiai fotografijų gulė į kompiuterio atmintį, kol E. Baltrušaitytė pamatė, kad jai sekasi, jos darbą vertina.
Prieš gerus metus Evelina ryžosi įgyvendinti antrąją savo svajonę – susikurti profesionalios fotografės tinklapį socialiniame tinkle. Drąsa pasiteisino – šiuo metu puslapis turi beveik 800 sekėjų.
Per šį puslapį Eveliną susiranda nemažai žmonių, kuriems reikia fotografo paslaugų. Ji dirba asmeninėse, šeimos fotosesijose, krikštynose. Daug kas nori turėti gražių nuotraukų, tad užsakymų netrūksta.
Fotosesijoms vietas pasirenka kartu su užsakovais – mėgstamiausios Jurbarko apylinkės, Dainų slėnis, pilys, bažnyčios. Fotografuojasi įvairaus amžiaus žmonės. Pasak fotografės, gal ir keista, tačiau prieš kameras laisviau jaučiasi suaugę žmonės, o ne jaunuoliai.
Darbo pradžia visada būna sunkoka – vien iš Facebook paskyros pažįstantys Eveliną, kuri ten atrodo vyresnė, gerokai nustemba, kai su fotoaparatu atstriksi 15 metų mergaičiukė. O dar pozavimo jaudulys! Tačiau šneki, profesionalius nurodymus duodanti mergina greit sukuria darbinę aplinką ir fotomodeliai pozuoja nesidrovėdami.
„Fotografija daug davė man, kaip asmenybei. Nebijau kalbėti, galiu bendrauti su bet kokiu žmogumi, įgavau laisvės, drąsos. Galiu pasakyti, kaip atsistoti, kaip elgtis – prieš fotokamerą žmonės atsiskleidžia, parodo savo emocijas“, – sako vadovauti mėgstanti mergina.
Trečioji svajonė, kad žmonės ją, kaip fotografę susirastų patys – išsipildė. Iš lūpų į lūpas sklindanti informacija apie mielą puikiai fotoaparatu besidarbuojančią merginą sklinda greit.

Planuojanti užsispyrėlė

„Esu sunkaus charakterio, bet kas mane supranta, tampa gerais draugais. Optimistiškai žvelgiu į pasaulį. Jei nusiviliu, tai dažniausiai savimi, kad kažko neišdrįsau padaryti ar padariau ne taip, kaip reikia. Gal trūksta pasitikėjimo? Mėgstu vadovauti, noriu, kad išgirstų, ką sakau. Bendrauti labai patinka, tačiau dirbti noriu viena – būti pati sau direktoriumi. Kasdienybėje esu visiškai naminė – man reikia namų jaukumo, šeimos“, – savo charakterio savybių mozaiką užtikrintai dėlioja Evelina.
Ji mėgsta planuoti – mintyse dėlioja gimnazijos baigimą, studijas VU, galbūt odontologės darbą. Ne fotografės? „Niekada negali žinoti, kaip bus. Odontologija man labai įdomi. Savo dantų gydytoją galiu klausinėti po keletą valandų. O fotografiją myliu per daug, kad paversčiau darbu. Nors pasvajoju ir apie didelę studiją, ir fotografijas pasaulinio lygio leidiniuose“, – juokiasi Evelina. Kada būti neapsisprendusia, jei ne dabar – būnant penkiolikos.
Planai planais, tačiau į galvą šovusią idėją būtina įgyvendinti tuoj pat ir bet kokiomis priemonėmis – ryžto E. Baltrušaitytei netrūksta! Pasakodama apie eilinę savo svajonę – fotografijų parodą užsimena, kad galbūt jau greit apie tai išgirsime. Mergina norėtų palaikyti rankose savo darytą fotografiją, nes kol kas jos visos – kompiuteryje. Šiuolaikinis fotografas neįsivaizduojamas be kompiuterio – nuotraukos po fotosesijų rūšiuojamos, dailinamos. Pasak fotografės, tai – naktinis darbas.

Stebėti pasaulį

Jei nėra nuotaikos ar įvyksta kažkas nemalonaus, Evelina pasiėmusi fotoaparatą žingsniuoja į gamtą. Fotografija – lyg vaistas pagydo, nuramina. „Grįžtu atsipalaidavusi, spindinčiomis akimis. Patinka fotografuoti žmones, bendrauti su jais, tačiau fiksuojant gamtą gali pažaisti spalvomis, šviesa, tą patį vaizdą atrasti skirtingu kampu“, – šypsosi ji.
Gražiausi vaizdai išlikę atmintyje ir nuotraukose iš Egipto ir Ispanijos. Egzotiškas gamtos grožis, tolima kultūra, senoji istorija, bekraštės dykumos – užima žadą. Keliauti be galo mėgstanti Evelina to ir ieško stebėdama aplinką. Nuo seno besižavėjusi Ispanijos kultūra, muzika ir ją aplankiusi dabar nedrąsiai pasvajoja apie Azijos šalis.
„Nemunelio“ kolektyve septintus metus šokanti E. Baltrušaitytė Netrukus vyks į Vengriją. Liaudiškus šokius mylinti, juose gerą nuotaiką, energijos užtaisą atrandanti Evelina vėl aplankančias emocijas ir jausmus įamžins nuotraukose.
„Žiūrėdama senas nuotraukas matau, kad tobulėju. Žingsnelis po žingsnelio judu pirmyn. Svarbiausia – nebijoti svajoti. Svajonės pildosi“! – įsitikinusi Evelina, kuria didžiuojasi ne tik tėvai, bet ir seneliai bei visa giminė – juk jai dar tik penkiolika.
Mergina šypsosi, nes įgyvendino dar vieną svajonę – duoti interviu laikraščiui.
Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook