Balsavimas

Klausimas jaunimui nuo 14-os iki 23-ejų: ar vasaros laikotarpiu planuojate ieškotis sezoninio darbo Jurbarko savivaldybėje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kinija pribloškė prabanga

Kinija pribloškė prabanga (2)

2014-05-30

Jurbarkietis Artūras Zikis devynis mėnesius praleido Kinijoje dirbdamas modeliu. Iš tolimos ir egzotiškos šalies vaikinas parsivežė itin ryškių ir spalvingų prisiminimų. Tačiau ar vėl norėtų sugrįžti į Kiniją – nežino. A. Zikį kol kas labiau vilioja gyvenimas gimtajame mieste ir galimybė profesionaliai sportuoti.

Neturėjo metro

Modelio darbu 23-ejų A. Zikis domėjosi seniai, tačiau didelių vilčių patekti į kokią nors agentūrą neturėjo. Net ir lemtingą anketą internete sportiškas vaikinas užpildė ne iš pirmo karto.
„Radau vienos modelių agentūros anketą. Tačiau pildžiau ją net kelis kartus. Juokingiausia, kad vis dėl kokių nors priežasčių nepabaigdavau pildyti. Studijuodamas ir gyvendamas Vilniuje neturėjau paprasčiausio metro ir nepasimatavau kūno apimčių. Galiausiai, kai buvau Jurbarke pas mamą, radau metrą, pasimatavau ir užpildžiau anketą“, – juokėsi Artūras.
Kai agentūra vaikiną pakvietė į peržiūrą, jis irgi daug nesitikėjo, vyko tik iš smalsumo. Tačiau netrukus jurbarkietis sulaukė atsakymo ne tik dėl tinkamumo darbui, bet ir pasiūlymo vykti dirbti modeliu į Kiniją.
Pasinaudoti tokia galimybe Artūras nusprendė iš karto ir sutiko išvykti trims mėnesiams. Rudenį pasiūlymo sulaukusiam ir paskutiniame kurse Vilniaus Gedimino technikos universitete pramonės inžineriją studijavusiam jurbarkiečiui teko rizikuoti ir egzaminus laikyti sugrįžti tik prieš pat sesiją.
Po egzaminų – vėl pusmečiui į Kiniją.

Nustebino mamą

Kai grįžęs į Jurbarką Artūras pasakė mamai, kad po kelių dienų išvyks dirbti į Kiniją, ši tik nusijuokė ir nepatikėjusi nuėjo į kitą kambarį. „Teko eiti iš paskos ir įtikinėti, kad nejuokauju“, – pasakojo vaikinas.
Supratusi, kad sūnus nejuokauja, mama tik apsidžiaugė.
Sulaukęs šeimos palaikymo krovėsi lagaminus. Kelionė nebuvo rožėmis klota – vien skrydis truko beveik parą – teko skristi į Rusijos sostinę Maskvą, ten oro uoste aštuonias valandas laukti lėktuvo, o tada – 12 valandų skrydis į Pekiną, iš kurio dar reikėjo pasiekti netoli Honkongo esantį Guangdžou miestą.
„Pasiekti Kiniją tikrai nėra lengva. Beveik vienintelis būdas – per Rusiją, kur vien laukimas žudo, nes skrydžių laikas labai skiriasi“, – prisiminė A. Zikis.

Apsupo prabanga

Varginantis skrydis tebuvo šoko, kurį Kinija sukelia atvykėliams, pradžia. Tik atvykusį į šią šalį A. Zikį pribloškė prabanga. Kinijoje nėra vidurinės klasės – tik vargšai ir turtuoliai. Tačiau Kinija – ne mažytė Lietuva. Apie pusantro milijardo gyventojų turinčios šalies rinka – milžiniška, todėl ir turtuoliai čia maudosi kur kas didesnėje prabangoje.
Nieko keisto, kad mados ir šou pasaulyje atvykusį dirbti A. Zikį iškart apsupo pinigų beveik neskaičiuojantys žmonės. Nepaisant aplink tvyrojusios prabangos, vaikino prisiminimai apie viešnagę Kinijoje – įvairūs.
Pasakodamas apie darbą jurbarkietis šalį prisimena ir su šypsena, ir su šiokiu tokiu nuoboduliu. Vaikino dienotvarkė buvo gan vienoda – daugybė kasdienių peržiūrų, kuriose tekdavo pozuoti bandomosioms nuotraukoms. Jei užsakovams nuotraukos patikdavo, jie samdydavo jurbarkietį tolesniam darbui.
„Atrodytų, kas čia tokio, nuvažiuoji, nusifotografuoji, pasirodai. Tačiau kartais per dieną būdavo ir dešimt peržiūrų, dažnai net visiškai kitose miesto pusėse. Tikrai tekdavo nusivaryti nuo kojų. Sunku būdavo ir tai, kad niekad negalėdavai nuspėti, ar tiksi užsakovams, nes kinai turi savitą supratimą. Jei užsispiria, samdo žmones su konkrečiais veido bruožais, ir viskas, nors šalia galbūt stovi daug gražesni modeliai“, – pasakojo A. Zikis.
Prasiplėtus pažinčių ratui vaikinas sulaukdavo ir kitokių darbo pasiūlymų. Nors A. Zikis gyveno 17 milijonų gyventojų turinčiame mieste, europiečių ten beveik nebuvo. Todėl prabangiausi miesto klubai varžydavosi, kuriame linksminsis svetimšaliai. Prisivilioti trokštamus svečius klubų savininkai bandydavo siūlydami pinigų.
„Iš pradžių buvo labai keista, kai tave pasikviečia į prabangų klubą, gali valgyti, gerti kiek širdis geidžia, o tada dar ir sumoka. Klubų savininkai buvo įsitikinę, kad jei kinai matys, kad pas juos linksminasi europiečiai, visi manys, kad klubas – labai geras“, – prisiminė pašnekovas.

Valdo pinigai

Dirbdamas prabangiausiuose Guangdžou klubuose Artūras susipažino su turtingiausiais šio miesto žmonėmis. Vaikinas iki dabar neslepia nuostabos, kaip pinigais švaistydavosi jo naujieji pažįstami. Palankumą svetimšaliui rodę turtuoliai važinėjo brangiausiais superautomobiliais, beprasmiškai leido pinigus ir kartu parodė tikrąjį Kinijos veidą – nupirkti galima viską.
Vaikinas iki dabar prisimena, kaip teko valgyti neskanią ryklių pelekų sriubą. Nors buvo šlykštu, atsisakyti daugiau nei šimtą dolerių kainavusio sriubos dubenėlio lietuvis iš mandagumo nedrįso. Tiesa, kai ko atsisakyti vis gi tekdavo. Artūras atsisakė nevisai padorių pasiūlymų iš verslininkų, manančių, kad pinigai visagaliai.
Tačiau šie atvejai – smulkmė. Pinigai Kiniją valdo aukščiausiu lygiu. Atitinkama suma galima išsipirkti nuo pasekmių automobiliu užmušus žmones, nors įstatymai už tokį nusikaltimą numato mirties bausmę.
„Geriausias pavyzdys, kai viename dangoraižyje kilo didžiulis gaisras. Žmonės verčiau rinkosi šuolį per langą, nei mirtį liepsnose. Tačiau per žinias pranešė, kad nė vienas žmogus nežuvo. Kitaip ir būti negali, nes jei per kažkokį įvykį žūva daug žmonių, pagal įstatymus privalo atsistatydinti to regiono vadovas. Todėl jokių didelių tragiškų atsitikimų Kinijoje oficialiai beveik nebūna“, – sakė A. Zikis.

Kopijų meistrai

Dar viena iš A. Zikio atminties greičiausiai neišdilsianti įvairiaspalvio Kinijos paveikslo dalis – kopijos. Pasak vaikino, kinai kopijuoja viską – pradedant niekučiais, baigiant telefonais ir automobiliais. Tačiau kopijų pasaulyje vyrauja griežta tvarka.
„Jei ateini pas prekeivį nusipirkti išmaniojo telefono, dažniausiai gali rinktis iš išvaizdos identiškus gaminius, kurių kainos skiriasi kelis ar net keliolika kartų. Tačiau jei prašai, kad parduotų, tarkim, originalų „iPhone“, o ne kopiją, retas prekeivis ryšis apgavystei, nes už tai labai griežtai baudžiama“, – sakė A. Zikis.
Tiesa, buitinių prietaisų ar elektronikos kopijos – niekis. Nuolat tarp turtuolių su prabangiais superautomobiliais besisukiojęs vaikinas neabejoja, kad nemenka dalis „Ferrari“, „Lamborghini“ ir kitų žinomų markių transporto priemonių yra paprasčiausios kopijos.
Tačiau ne visos kiniškos kopijos vykusios. A. Zikio draugas europietis bandė išlaikyti vairavimo egzaminą Kinijoje. Teorijos testas į anglų kalbą buvo išverstas panaudojus paprasčiausią „Google translate“ programą, todėl suprasti klausimų ir atsakymų buvo neįmanoma.
„Žinoma, vairuotojo pažymėjimą, kaip ir viską Kinijoje, galima nusipirkti“, – neabejojo A. Zikis.

Nebemoka merginti

Pasakodamas apie Kinijos merginas A. Zikis juokiasi, kad jos pridarė jam nemažai bėdų. Namo grįžęs jurbarkietis tikina sunkiai surandantis kalbą su lietuvaitėmis, nors anksčiau taip nebūdavo.
„Kinijoje į baltaodžius visi kreipia dėmesį. Kartą nuėjome su kolegomis į delfinariumą pasižiūrėti programos. Atsisėdome gan nuošaliai. Netrukus priėjo vaikas, kuris paprašė kartu nusifotografuoti. Sutikome ir net nesupratome, kaip vienas vaikas akimirksniu virto su mumis besifotografuojančia kinų minia“, – pasakojo A. Zikis.
Galbūt dėl tos pačios priežasties lietuvaičiui netrūko ir vietinių merginų dėmesio, neslėpusių susidomėjimo svetimtaučiais.
„Kinijoje buvo taip paprasta bendrauti su merginomis, kad dabar Jurbarke – sunku. Net nežinau, kaip prieiti ar užkalbinti“, – juokėsi A. Zikis.

Grįžo sportuoti

Nors įvairus ir daug nepažintų potyrių suteikęs gyvenimas Kinijoje A. Zikiui patiko, o darbo pasiūlymų netrūko, vaikinas ne per seniausiai grįžo į Lietuvą. Kol kas savo planų iki galo neatskleidžiantis jurbarkietis tikina, kad čia jam – puikios sąlygos sportuoti ir lavinti save. Būtent su sportu savo gyvenimą siejantis A. Zikis šiuo metu treniruojasi „Progreso“ klube, prižiūrimas garsaus trenerio Arvydo Mickaus.
Ar kada grįš į Kiniją, vaikinas kol kas nežino. Nors pasiūlymų dirbti šioje šalyje sulaukia ir dabar, širdis labiau linksta į nieką nekeisti darbo įmonėje „Manvesta“ ir kol kas likti Lietuvoje. Tiesa, galimybės, kad išauš diena, kai vėl susikraus lagaminus, A. Zikis neatmeta, nes Kinijoje liko mažiausiai viena neįgyvendinta svajonė – neaplankyta Didžioji kinų siena.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook