Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Olimpiadų maratonas – be atokvėpio

Olimpiadų maratonas – be atokvėpio (0)

2013-03-06

Vienuoliktokė Neringa Jucevičiūtė prie kompiuterio sėdi dažnai, bet socialiniams tinklams savo laiko neeikvoja.

Neringa Jucevičiūtė – viena geriausių Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinių ir jau ne vienus metus – įvairių olimpiadų nugalėtoja. Tačiau olimpiados, vienuoliktokės Neringos manymu, gali būti ir sėkmės dalykas, o ji mokosi ne dėl sėkmės ar dešimtukų. Neringai norisi kuo daugiau sužinoti, tobulėti – jai smagu mokytis.

Vienuoliktokė Neringa, kaip ir visi mokiniai, džiaugiasi atostogomis – gali pailsėti ir pabaigti namų darbus, nes kai prasideda olimpiadų maratonas, laiko tiems dalykams nebūna per daug. Namų darbų Neringa gauna tiek pat, kaip ir kiti, bet ji mano, kad „viską galima padaryti ir geriau. Pavyzdžiui, rašinį gali parašyti per dvi valandas, bet gali rašyti ir keturias. Kuo daugiau dirbsi, tuo geresnė kokybė. Man gėda būtų paduoti mokytojai nekokybišką darbą.“ Neringa nemano, kad ji viena tokia: „Yra vienas kitas, kuris stengiasi tik prasmukti, bet dauguma stengiasi – tikiu, kad tokia yra didžioji dalis mano kartos.“
Nors visus dalykus mokosi dešimtukais, Neringa yra „tiksliukė“ – kaip ir visi jos giminėje. Šiemet rajoninėse chemijos ir biologijos olimpiadose, taip pat – anglų kalbos Jurbarko gimnazistė N. Jucevičiūtė užėmė pirmas vietas, matematikos – antrą. Dabar ruošiasi dalyvauti respublikinėse olimpiadose.
„Norint, kad gerai pasisektų, reikia ruoštis. Olimpiadose būna daug nemokyklinio kurso užduočių – taip sako ir mokytojai. Bet aš mokausi ne dėl sėkmės, o kad daugiau žinių įgyčiau, patobulėčiau. Olimpiados neretai yra sėkmės dalykas ir ne visada atskleidžia tikrąsias žinias. Pavyzdžiui, man atrodo, kad yra gimnazijoje geriau už mane mokančių anglų kalbą, bet... gal ne jų diena tada buvo“, – sako Neringa.
Pasiruošti olimpiadoms, kaip ir pamokoms, turi pats, bet labai daug padeda mokytojai. „Chemijos mokytoja Aldona Norkuvienė – labai rūpestinga. Labiau šilta, nei dalykiška. Šauni mokytoja – jos pamokose niekada nebūna nuobodu. Mokytojai Janinai Ašutaitytei biologija – numeris pirmas. Niekada neatstumia mokinio – paaiškina per laisvas pamokas, po pamokų. Moko ne vien iš vadovėlio. Labai reikli, bet protingai. Anglų kalbos mokytoja Jurgita Kazinevičienė – jaunatviškos dvasios, labai kūrybinga, plačių pažiūrų. Daug išminties galima iš jos pasisemti. Labai gera matematikos mokytoja Dalia Kundrotaitė – mokiniai ją gerbia, ji labai gerai paruošia egzaminams. Ji eikvoja savo laiką. Pavyzdžiui, matematikos modulis kai kuriems netelpa į tvarkaraštį – mokytoja veda papildomą pamoką dviems-trims, kad visi turėtume vienodas galimybes“, – taip apie olimpiadoms ruošusias mokytojas kalba Neringa.
Kompiuteris ir Neringai, kaip ir visiems, bet ji neeikvoja laiko socialiniams tinklams. „Internete yra daug papildomos medžiagos, bet kartais ji neteisinga, nes kelia kas ką nori. Yra internete ir vadovėlių, tik ne visi išversti į lietuvių kalbą, bet nesudėtinga skaityti ir angliškai“, – sako vienuoliktokė.
Anglų kalbą ji išmoko dar pradinėse klasėse, kai mokėsi Briuselyje, kur tuomet dirbo jos mama. Tačiau Neringos nesužavėjo Briuselio mokykla ir ne jos nuopelnas, kad grįžusi mokytis į Lietuvą ji „peršoko“ vieną klasę.
Nors mokytis reikia ne dėl pažymių ir egzaminų, nieko keista, Neringos manymu, kad mokykloje mokytojai ruošia mokinius egzaminams. „Svarbu priprasti prie egzamino formos: klausimai-atsakymai-taškai. Svarbu gauti gerą įvertinimą, nes nuo egzaminų rezultatų priklauso ateitis“, – sako gimnazistė.
Savo ateitį Neringa sieja su medicina, nori būti gydytoja. Mokytis jai patinka, todėl nebaugina sunkios ir labai ilgos studijos. „Be to, medicina nuolat tobulėja ir gydytojas visą gyvenimą turi mokytis – ir tai mane traukia“, – neslepia mergina.
Apie tai, kur studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje – ji irgi turi tvirtą nuomonę: „Nemanau, kad nesvarbu, į kokį universitetą, kad tik į užsienį. Jei pakviestų labai geras universitetas, sutikčiau, bet išvažiuoti tik todėl, kad galėtum pasigirti, jog studijuoji užsienyje, neverta.“
„Laisvalaikio, kai nuo gruodžio prasideda olimpiadų bumas, labai nedaug. Pavasarį auginu gėles – turiu tokį nedidelį daržiuką. Moku megzti. Ir, žinoma, skaitau knygas“, – pasakoja Neringa.
Anksčiau mėgdavusi paaugliškas – Hario Poterio istorijas ir panašias, greitai suprato, kad tokios knygos neturtina dvasios. Lietuvių kalbos mokytojos Mildos Piliutienės paskatinta ėmėsi klasikos – Remarkas, Balzakas, Dostojevskis... Iš tokių knygų labai daug pasisemi.
„Mokslas – labai svarbu sau pačiam. Kiekvienas turėtume būti atsakingas, juk niekam kitam nesimokom. Gal esu faustiškojo tipo žmogus (mokytoja sakė, kad tokių būna), nes man labai norisi vis ką nors naujo sužinoti. Kiek daug aš dar nežinau“, – sakė šešiolikmetė gimnazistė Neringa.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook