Šluotomis parėmę debesis linksminosi ir mokėsi

Šluotomis parėmę debesis linksminosi ir mokėsi (0)

2015-07-25

Kai Jurbarką skalbė vasariškos liūtys, Vertimuose įsikūrusios stovyklos „Jaunimas – jaunimui“ dalyviai džiaugėsi saule ir drąsiai dūko ant sausos žolės. Lietų tikriausiai nuvaikė šluotos, kotais susmeigtos į žemę. „Ėmėmės net kraštutinių priemonių, kad nelytų. Sakoma, šluotos nuvaiko visus lietaus debesis. Ir tikrai – oras nuostabus“, – džiaugėsi Jurbarko jaunimo organizacijų sąjungos pirmininkė Toma Simanavičiūtė. Ši organizacija ir surengė stovyklą–mokymus „Jaunimas–jaunimui“.

Idėjų suneštinis

Ketvirtus metus rengiama stovykla jau tampa tradiciniu JJOS renginiu. Šiais metais jaunimas gavo dalinį finansavimą iš savivaldybės – stovyklai „Jaunimas–jaunimui“, tradicinei „Meno injekcijai“ ir išvykai į jaunimo vasaros akademiją Skuode. Dar po 12 eurų mokėjo stovyklos dalyviai.
Pirmus metus JJOS pirmininkaujanti Toma Simanavičiūtė subūrė kūrybingą komandą stovyklos programai ruošti. Pasak Tomos, pernai buvusios dalyve, rengėjai daug patirties pasisėmė iš ankstesnių stovyklų, studijavo jų programas, pasiskolino populiariausius užsiėmimus bei galvojo naujus. Organizatoriai kasdien rinkdavosi Dainų slėnyje ir dėliojo veiklų grafikus. Kiekvienas atsinešdavo pasiūlymų iš srities, kurią geriausiai išmano. Nuo stovyklos rengimo nenusišalino net egzaminus laikantys abiturientai. Tomai idėjas užrašinėti ir programą sudarinėti tekdavo net naktimis. Įdėjus tiek darbo – rezultatas nenuviliantis.
Gal perkeltas stovyklos laikas iš birželio į liepą lėmė, kad šiemet dalyvių susirinko šiek tiek mažiau – apie 30, daugiausia 15-16 metų jaunuolių. Šį kartą aktyvesnis jaunimas iš rajono, iš miesto – vos keletas. Didelis pulkas organizatorių – apie 16 žmonių, tarp kurių ne tik moksleiviai, bet ir studentai, stovykloje dalyvavę ankstesniais metais ir grįžę su idėjomis bei naujomis mintimis. Rengėjams didele paspirtimi tapo Arnas Ašmonas, Dominykas Mazur ir Mažvydas Daunys.
„Programą sudarėme tokią, kad stovyklautojai jaustųsi patogiai, būtų sotūs ir nuolat užsiėmę. Taip pat ruošiamės juos nuolat stebinti ir neįkyriai mokyti – žaidžiant, diskutuojant, sportuojant“, – sakė T. Simanavičiūtė. Jauni stovyklos rengėjai žino, kuo galima sudominti bendraamžius.
Išbandymu organizatoriams tapo stovyklautojų maitinimas. Žinia, retas jaunuolis užsiima maisto gaminimu, o paruošti pusryčius, pietus ir vakarienę visam pulkui išalkusių stovyklautojų – užduotis ne iš lengvųjų. Į virtuvę keliavo krepšiai maisto produktų, daržovių, šviežiomis bulvėmis aprūpino vienos stovyklautojos šeima, naminio pieno pažadėjo kita, stebuklu tapo Mildos Matulaitytės mamos atvežti du puodai kugelio. Patys darė šaltibarščius, troškinį, virė sriubą, kepė dešreles – malkų padovanojo Vertimų kaimo gyventojai. Jie ir didelį puodą paskolino – draugiški tie vertimiškiai!

Nuobodžiauti neteko

Stovyklautojai įsikūrė nameliuose, o viena kompanija sumanė gyventi palapinėje. Susipažinimo vakarėlyje greit visi susibičiuliavo, bendri žaidimai sutirpdė pirmos pažinties nesmagumo sienas. Kad stovyklauti būtų įdomiau, iš karto kiekvienas burtų būdu įgijo „angelą“, kuris iki stovyklos uždarymo paslapčia turi stebinti, džiuginti ir rūpintis savo globotniu, ir piktąjį „kilerį“, kuris taip ir taikysis bučiniu nužudyti auką.
Nuo ryto iki vakaro stovyklavietėje šėlo jaunimas: „Pletkų – moralų“ žaidime iš lūpų į lūpas pasakojama pasaka pasikeisdavo neatpažįstamai, taip parodydama, kaip žinia gali tapti gandu, netradiciškai žaidžiami tradiciniai žaidimai – tinklinis su paklodėmis, kvadratas su milžininšku kamuoliu, futbolas su akiniais, padarytais iš vienkartinių stiklinių, sukeldavo daug azarto ir juoko. Daug fizinių jėgų reikalavo belgiškas žaidimas, kuriame tekdavo eiti imtinių, strateginio mąstymo reikėjo žaidžiant „Pagauk vėliavą“, nė sauso siūlelio neliko po improvizuoto vandens karo.
Bene daugiausia darbo iš organizatorių pareikalavo estafečių trasos parengimas – teko ant aukštų medžių pakabinti virves, o vyrukai išrausė patį tikriausią purvo tunelį, kuriuo prašliaužę estafetės dalyviai dar būdavo pavaišinami vandens ir žvyro porcija.
Tradicinis naktinis žygis, pusę trijų nakties iš lovų išvertęs stovyklautojus, privertė juos gerokai paklaidžioti po tamsų mišką atliekant užduotis. Šiurpuliukus kėlė naktį taip gūdžiai atrodančiame miškelyje šmirinėtojus atakuojantys gąsdintojai ir gaudytojai.
Po neramios nakties vienas juokas buvo pasimankštinti trenerio Mindaugo Smirnovo treniruotėje, sudalyvauti aukcione, kuriame įsigijo naudingų dalykų – morkų, kopūstų, kempinių, servetėlių, traškučių ir guminukų, bei paruošti komandinius namelių gyventojų pasirodymus.

Norėtų sugrįžti

Septyniolikmetė gimnazistė Sandra Žievytė iš Šilinės į stovyklą atvyko pakviesta vienos iš organizatorių – Agnės Vabalaitės. Aktyvi mergina labai mėgsta stovyklauti – buvo stovyklose Belgijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Štai ir į šią atskubėjo tik grįžusi iš Lietuvos rinktinės stovyklos Smiltynėje, Klaipėdoje. Sandra – sambo ir dziudo sportininkė, daugkartinė Lietuvos čempionė, Pasaulio jaunių ir jaunimo čempionate Pietų Korėjoje iškovojusi bronzos medalį bei teisę vėl atstovauti Lietuvai Pasaulio čempionate rudenį.
Nuo ketverių metų Sandrą sambo ir dziudo paslapčių moko teta ir krikšto mama – „Sfinkso“ klubo trenerė Diana Arlauskaitė. Sportiškai merginai stovykloje labiausiai patiko užduotys, kuriose buvo reikalingi sportiniai gebėjimai. „Man labai patinka ekstremalios užduotys, nuotykiai, todėl šliaužti purvo tuneliu ir lakstyti po naktinį mišką buvo nuostabu!“ – juokiasi Sandra.
S. Žievytei minčių sukėlė ir žaidimas su veidrodžiu, kai turėjo pati sau sakyti komplimentus – pasirodo, tai – nelengva užduotis. Muzikos mokykloje akordeonu ir klarnetu besimokanti groti Sandra puikia pasirodė ir muzikiniame namelio prisistatymo numeryje.
S. Žievytė džiaugėsi stovyklos dienotvarke, sakė susiradusi daug naujų draugų, o kitais metais, jei tik vyks ši stovykla, būtinai važiuosianti ir visus pažįstamus paraginsianti.
Iš Raudonės atvykusi šešiolikmetė Ieva Sapronaitytė apie stovyklą sužinojo iš žinutės socialiniame tinkle Facebook. Pasikvietusi į kompaniją draugę Aistę atvyko pasižiūrėti, kokias pramogas siūlo jaunimas. Nustebo stovykloje sutikusi nemažai pažįstamų. Mergina netruko susirasti ir naujų draugų, kurie greit išsiaiškino jos mokymosi polinkius ir pakrikštijo biochemike. I. Sapronaitytė dėl to nė kiek nepyksta, nes gerai besimokanti gimnazistė pasvajoja apie šios srities studijas.
Svajoja Ieva ir apie muzikinę grupę, nes muzikos mokykloje mokosi groti kanklėmis ir akordeonu, savarankiškai išmoko groti gitara, o vokalo mokosi pas Laurą Jaraitę.
Ievos su draugėmis pritariant ukulėlės garsams atlikta dainos „Skrido uodas“ versija sulaukė audringų plojimų.
„Stovykloje veiklos labai daug. Niekada nežinai, ko dar tikėtis – viskas nenuspėjama. Organizatoriai – jauni žmonės, tad vieni kitus puikiai suprantame, esame tolerantiški išsprūdusiam blogam žodžiui ar keistesniam veiksmui. Vyresni žmonės gal kažkiek varžytų, o dabar jaučiamės laisvai. Tačiau palaidos balos nėra – visur tvarka“, – sako Ieva.
Sekmadienio popietę stovyklą paliko ne padrikas jaunuolių būrys iš Jurbarko apylinkių, o draugai ir bičiuliai, puikiai papramogavę, atradę ką nors naujo savyje, pasisėmę idėjų ir planų bei energijos ir palaikymo juos įgyvendinti.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook