Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Tarptautinė stovykla keičiasi, bet išlieka įdomi

Tarptautinė stovykla keičiasi, bet išlieka įdomi (1)

2019-09-09

Lukas, Gražvydas, Valdas ir Irmantas sutaria, kad tarptautinė stovykla – puiki proga pasimokyti kalbos, susirasti naujų draugų, pažinti kitos šalies kultūrą ir praplėsti akiratį. J. Stanaitienės nuotr

23-ąjį kartą tarptautinėje stovykloje susitiko jaunieji jurbarkiečiai ir belgai. Gilias tradicijas turinti stovykla tapo neatsiejama dviejų miestų draugystės dalimi. Šįkart į Belgiją, Laakdalį, vyko 16 jurbarkiečių komanda.

Sena draugystė

Stovyklavietėje šalia Laakdalio rugpjūčio viduryje savaitę praleido būrys jaunuolių iš Jurbarko, Viešvilės ir Veliuonos, lydimi vadovų – Jurbarko r. savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų Luko Bakšio ir Rytės Galbuogienės. Laakdalyje prie lietuvaičių komandos prisijungė ilgametė stovyklos dalyvė, o vėliau ir vadovė jurbarkietė Monika Solovjovaitė, gyvenanti Belgijoje.

Trečią dešimtį skaičiuojančioje stovykloje pabuvojo daugybė jurbarkiečių. Bendradarbiavimo sutartis tarp Jurbarko ir Belgijos miesto Laakdalio buvo pasirašyta dar 1996 m. Šio miesto sporto skyriaus vadovas a.a Freddy Jansas sumanė jaunimo mainų projektą, o jau 1997 m. įvyko pirmoji sportinė kultūrinė stovykla Belgijoje. Tada 50 Jurbarko vaikų į stovyklą keliavo belgų Jurbarko savivaldybei padovanotu autobusu.

Kasmet stovyklos buvo rengiamos tai Belgijoje, tai Lietuvoje. Dešimtmetį šventusioje stovykloje buvo jau 110 dalyvių. Vėliau į stovyklas susirinkdavo po 25 kiekvienos šalies vaikus ir jaunuolius. Šiemet šis skaičius buvo dar mažesnis – prie devyniolikos jurbarkiečių prisijungė 11 jaunųjų belgų, iš kurių 4 jaunuoliai – su negalia, dirbo du belgų vadovai. „Neįgalieji stovykloje pirmą kartą dalyvavo 2017 m. Tai tampa tradicija“, – sako lietuvaičių delegacijai vadovavęs L. Bakšys. Tai, kad dalyvių mažiau, tik leidžia jiems geriau vieniems kitus pažinti, kokybiškiau bendrauti.

Dalyviai už stovyklą mokėjo po 180 Eur, kelionei apie 700 Eur skyrė ir Jurbarko r. savivaldybė. „Palyginus su stovyklų kainomis Lietuvoje, dalyviams tenkanti suma neatrodo tokia didelė, o įspūdžiai ir patirtis – neįkainojami“, – įsitikinęs L. Bakšys.

Vasaros stovyklose abiejų miestų jaunimas susipažįsta su skirtingomis kultūromis ir gyvenimo ritmu.

Vertinga patirtis

„Šią stovyklą mieliau vadinu jaunimo mainais, nes kasmet jaunimas vyksta pažinti kitą šalį, miestą. Smagu, kad į Belgiją vyksta vis kiti jaunuoliai. Iš 16 dalyvių į Laakdalį pirmą kartą važiavo dvylika“, – sako L. Bakšys. Jis pats stovykloje dalyvauja trečią kartą – 2017 m. į Belgiją vyko drauge su jaunimu, kaip Jaunimo reikalų koordinatorius, o pernai pačiam teko stovyklą organizuoti Smalininkuose.

Keletas jurbarkiečių į Belgiją vyko taip pat antrą kartą, kai kurie jų dalyvavo ir stovykloje Smalininkuose. „Šitų jaunuolių patirtis visada praverčia. Jie žino, kaip stovykloje viskas vyksta ir yra didelė parama vadovams“, – tikina L. Bakšys.

Belgijoje jurbarkiečius sutiko seni pažįstami – vienas stovyklos pradininkų Roger Verheyen bei Frans Mondelaers, kurio dukra anksčiau dalyvaudavo stovykloje, jo namuose gyvendavo lietuvaičiai, o dabar jis tapo stovyklos vadovu. Aplankyti jurbarkiečių atskubėjo Olina Leysen – buvusi stovyklos dalyvė – pirmąkart joje dalyvavo 2010 m., vėliau į stovyklą sugrįžusi kaip vadovė, nekart viešėjusi Jurbarke. Prieš ketverius metus čia viešėdama Olina sakė, kad be šios stovyklos savo gyvenimo neįsivaizduoja. Šiemet nuo to ją sustabdė tik laukiamas šeimos pagausėjimas.

Užsimezgę artimi ryšiai ir draugystė – tai, ką vertingiausia galima parsivežti iš stovyklos. Ir žinoma – patirtas kitokios kultūros žmonių kasdienis gyvenimas. „Tradiciškai jaunuoliai šiek tiek laiko praleidžia šeimose. Ši tradicija – kertinė. Jaunuoliai gali susipažinti su kultūra iš arti, pamatyti kasdienį šeimos gyvenimą. Gaila, to laiko buvo nedaug – dvi naktys ir viena diena, tačiau būtent iš gyvenimo šeimose išliko didžiausi įspūdžiai“, – įsitikinęs Lukas.

Laikas šeimose

Nė sekundės dalyvavę stovykloje nesigailėjo Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleiviai – septyniolikmečiai klasės draugai Irmantas Norkūnas ir Valdas Valavičius bei viešvilietis šešiolikmetis Gražvydas Stanevičius. „Labiausiai prisiminti nenoriu keturių parų autobuse, o stovykla patiko labai“, – sako Gražvydas, šią vasarą suspėjęs pabuvoti dar keliose skautų stovyklose, pakeliauti. Vykdami į Belgiją ir atgal jurbarkiečiai po vieną naktį praleido viešbučiuose, tačiau ilga kelionė vis tiek išvargino.

G. Stanevičius stovykloje drauge su belgais dalyvavo jau antrą kartą, bet į Belgiją vyko pirmąkart. Ten vaikino laukė siurprizas. „Gyvenau vyresnio amžiaus belgų šeimoje, labai gražioje vietoje – tiesiog rojaus kampelyje. Šeimininkai man rodė nuotraukų albumą ir vienoje nuotraukoje lyg šmėstelėjo pažįstama vieta. Kai pasakiau, kad esu iš Viešvilės, belgai vėl atvertė tą nuotrauką. Tai buvo nuotrauka iš Viešvilės. Joje buvo ir mano tėvai, nes mama dirbo Viešvilės vaikų namuose, o tie žmonės prieš 14 metų atvežė ten labdarą“, – įdomiu atsitiktinumu stebisi Gražvydas.

Vaikinui labai patiko svečiuotis belgų namuose, nustebino jų mėgiamas pusryčių valgis – baltos duonos sumuštinis su sviestu ir užtrupintu šokoladu. Belgiško šokolado, žinomo visame pasaulyje, namo lauktuvių vežė ne vienas jurbarkietis. Šeima Gražvydą nusivežė į muziejų po atviru dangumi, kur buvo galima pasivaikščioti po XVI a. pastatus. „Ten buvo ir įspūdingas 1960-ųjų muziejus, kuriame eksponuojami to meto technologiniai pasiekimai, automobiliai, veikia kino teatras, baras“, – susižavėjimo neslepia gimnazistas.

Irmantas ir Valdas drauge svečiavosi kitoje šeimoje. „Šeimininkų sūnus tarnauja kariuomenėje. Mus jie nusivežė pašaudyti į taikinius, aprodė savo darbovietę. Vyras reguliuoja muzikos aparatūrą“, – pasakoja Valdas. Jam ypač įstrigo, kad belgai nekreipia dėmesio į buitines smulkmenas. „Jie gyvena tvarkingai, bet jei koks daiktas sulūžo, paseno, bet dar atlieka savo funkcijas, jie jį naudoja ir visai nesigėdi, kad daiktai nėra nauji. Ir dar – jie valgo labai daug batonų ir bandelių“, – juokiasi vaikinas.

Irmantas labai mėgsta važinėti dviračiu, ir Laakdalyje tam buvo puiki proga – su šeima važinėjosi dviračiais po apylinkes. „Ten labai sutvarkyta visa dviratininkams reikalinga infrastruktūra, labai daug gerų trasų, kuriomis saugu važiuoti“, – sako I. Norkūnas. Šeima vaikinus nusivežė ir į Antverpeną.

Veiklų užteko

Visi vaikinai džiaugėsi turiningai praleistu laiku. Dar ir dabar sukyla adrenalinas prisiminus amerikietiškus kalnelius atrakcionuose, kuriuose belgai lietuvaičiams kasmet parūpina nemokamus bilietus, ant kurių net atspausta, kad bilietai skirti būtent jiems. Stovyklautojai lankėsi karstylių, vandens parkuose.

Stovyklavietėje nuobodžiauti taip pat neteko – vyko sportinės rungtys, buvo žaidžiami stalo žaidimai, atliekamos komandos formavimo užduotys, vyko naktinis orietacinis žaidimas. Visiems patiko šokių vakarai, kuriuose kiekvienos šalies atstovai mokė tradicinių šokių.

„Buvo gaila tik, kad neradau draugų, su kuriais jau buvau susipažinęs ankstesnėse stovykose. Bet susiradau naujų. Tarptautinėse stovyklose greit randi bendrą kalbą, o ir patobulini užsienio kalbos žinias“, – mano Irmantas. Gimnazistai sako greičiausiai dalyvausią stovykloje ir kitąmet, jau Jurbarke.

„Šitos stovyklos prasidėjo kaip sportinės, tačiau kuo toliau, tuo labiau linksta į kultūrinę pusę. Jaunimas susipažįsta su kitos šalies kultūra, mezgasi bendravimas. Iš Laakdalio parsivežėme daug gerų įspūdžių, mes, kaip vadovai, – idėjų kitiems metams“, – sako L. Bakšys. Yra planų į tarptautinę stovyklą pritraukti daugiau šalių. „Galima teikti įvairius projektus, o kuo daugiau šalių dalyvauja, tuo lengviau gauti finansavimą“, – sako Lukas.

Biblioteka paskelbė, kad ieško partnerių suaugusiųjų ir jaunimo programose. Jau atsiliepė organizacijos „Living Library“ atstovai iš Ukrainos. „Gal jie taps dar vienais partneriais? Ir vietą stovyklai jau nusižiūrėjome – Pilies I kaime esantį buvusį saleziečių vienuolyną, kuriame dabar šeimininkauja Vilniaus dailės akademija“, – pasakoja L. Bakšys.

Jei stovyklos planai dėliojami jau dabar, aišku, kad ji įvyks ir bus galbūt dar įdomesnė, įvairesnė, kurioje norės dalyvauti dar kelios kartos jaunuolių. O čia, žiūrėk, ir stovyklos 30-metis netoli! Daug metų bendrystės, draugystės, patirčių, atsiminimų ir nepakartojamų akimirkų.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook