Balsavimas

Klausimas jaunimui nuo 14-os iki 23-ejų: ar vasaros laikotarpiu planuojate ieškotis sezoninio darbo Jurbarko savivaldybėje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Viešnagės įspūdžiai sugriovė skeptišką požiūrį į kaimynus

Viešnagės įspūdžiai sugriovė skeptišką požiūrį į kaimynus (0)

2014-08-06

Birželio pabaigoje Jurbarko gimnazistams buvo pasiūlyta keliauti į Kaliningradą. Norinčiųjų atsirado nemažai – intrigavo pamatyti kraštą, į kurį, nors esantį pašonėje, turistiniais tikslais keliaujama labai retai. Gimnazistų ir jų mokytojų įspūdžiai iš savaitės viešnagės kaimyninėje šalyje – kuo puikiausi.

Į Rusiją gimnazistai vyko dalyvauti Jurbarko ir Kaliningrado moksleivių stovykloje bei konferencijoje „Miesto parkų kaip turizmo ir rekreacijos objektų vystymas“, o renginiai vyko pagal trišalį Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje įgyvendinamą projektą, pagal kurį tvarkomas Jurbarko dvaro parkas.
Kelionėje dalyvavo 24 gimnazistai, o įspūdžius „Žvilgsniui“ papasakojo Živilė Tolpežnikaitė, Deira Jakaitė ir mokytojos Danutė Grikšienė ir Stanislava Januškevičienė.
Ir merginos, ir mokytojos prisipažino, kad prieš kelionę buvo nusiteikusios skeptiškai. „Draugė buvo pasakojusi, kad ten visur šiukšlynai, bet aš dairiausi ir neradau“, – sakė Živilė. Kai kurios detalės merginas įtikino, kad pas kaimynus Rusijoje ne prasčiau nei kitur: tokios pat kavinės ir viešbučiai, belaidis internetas veikia net paplūdimyje, o jaunimo apdovanojimų šventės furšete indai buvo normalūs, ne vienkartiniai.
Jurbarkiečiai gyveno Svetlogorske, mažesniame už Palangą kurortiniame mieste. Stovyklos organizatoriai tikino, kad miestas labai saugus, todėl mokytojos nebijojo net vakare išleisti vaikų į pajūrį. Deira patvirtino, kad su drauge Julija eidamos pasitikti saulės nesutiko nieko, kas svetimame mieste galėtų kelti nerimą.
„Labai įdomi buvo ekskursija „Miestas, kurio nėra“ – tai apie Kionigsbergą. Įsitikinome, kad naujoji karta – jaunimas labai vertina prūsiškąjį palikimą, atkuria savo kraštą ir nori, kad jis būtų visiems atviras“, – pasakojo keliautojos.
Kai kas pasirodė ir keista, pavyzdžiui, nešienautos pievos: „Mums pasakojo, kad saugo jas kaip palikimą, kad esą dar XX a. pradžioje vokiečiai kilogramą tų žolių sėklų parduodavo už kilogramą aukso, nes karvės, besiganiusios tose pievose, davė daug pieno. Pievos tikrai labai gražios, nebuvome tokių matę, o karvių per visą kelionę matėme tik kelias.“
„Kai kurie sutikti žmonės nebuvo labai draugiški mūsų atžvilgiu, bet jie – ne iš renginio dalyvių, o kurie mus priėmė – labai draugiški“, – pasakojo Deira. „Tikrai, susipažinome su daug puikių žmonių. Ar toliau bendrausime? Facebooke palaikiname, – sakė Živilė. – Angliškai jiems sunkiau sekasi kalbėti, bet smagu, kad mes galėjome susikalbėti rusiškai.“
Pas kaimynus gimnazistai pabuvojo daugybėje įdomių vietų: gintariniame mieste Jantarnyj, kur iškasama 80 proc. pasaulio gintaro, povandeniniame laive („išlandžiojom visus užkaborius“), jūrų muziejuje („paprastesnis nei Klaipėdos, nors ten mažai kas buvom“), paukščių žiedavimo stotyje („jie dirba iš entuziazmo – ES finansavimo negauna ir su pavydu žiūri į mus“), „šokančiame“ miške („medžių kamienai tarsi sumazgyti – unikali vieta, tokių pasaulyje tik trys“), Kaliningrado katedroje („kai per pamokas minėsime Imanuelį Kantą, žinosime, kad buvome prie jo kapo“). Pamatė rusiškąją Kuršių neriją ir Baltijos paplūdimius, Kaliningrado uostą ir daugybę gražių to miesto parkų.
Mokytojos, Kaliningrade buvojusios ir anksčiau, teigė, kad kraštas labai pasikeitęs: „Jie tvarkosi ir gražinasi kaip ir mes, tik pas mus jau daug kas padaryta, o pas juos dar daug tebevyksta.“
Konferencijoje, kurioje dalyvavo Jurbarko ir Kaliningrado savivaldybių vadovai ir turizmo specialistai, gimnazistai irgi dalyvavo. „Mes gavome užduotį paruošti labiausiai patikusių vietų dešimtuką, matyt, patiems rusams įdomu, ką turistai vertina jų mieste. Taip pat sudainavome lietuvišką dainą“, – pasakojo merginos. – Padiskutavę pirmu numeriu į dešimtuką įrašėme rusų folklorą. Viešbutyje žiūrėjome Kaliningrado filharmonijos folkloro ansamblio koncertą ir mums paliko didžiulį įspūdį. Jie rodė savo Joninių, vadinamų Jankos Kupalos švente, tradicijas. Paruošėme skaidres, o jas pristatė Julija Vaitiekūnaitė – ji labai gerai kalba rusiškai“, – pasakojo Deira ir Živilė.
Dešimtokė Deira grįžusi iš Rusijos kone iškart išvyko į Maljorką, bet mergina teigia, kad šios kelionės įspūdžiai tikrai neužgožė to, ką pamatė ir patyrė Kaliningrade.
Abi merginos teigė, kad buvo įdomu, smagu pabendrauti su rusais, ir abi džiaugėsi, kad važiavusieji į kelionę susidraugavo tarpusavyje, nes per mokslo metus, nors yra tos pačios gimnazijos mokiniai, nebuvo progos pabendrauti.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook