Žvilgsnis į jaunimo situaciją

Žvilgsnis į jaunimo situaciją (0)

2020-02-02

Jaunimo reikalų koordinatorė Eglė Mazur sako, kad JRT veikla orientuota ne tik į mokyklinį jaunimą, nors jie sudaro daugumą, nes baigę mokyklas aštuoniolikmečiai paprastai išvyksta iš Jurbarko.

Ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinta Jurbarko r. jaunimo reikalų tarybos (JRT) 2019 m. veiklos ataskaita. Apie jaunimo situaciją rajone kalbinome savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Eglę Mazur bei naujos JRT pirmininkę Enriką Plyčiuvaitytę. 

Nauja taryba

Pagrindinis Jaunimo reikalų tarybos tikslas – aktyvesnės jaunimo veiklos skatinimas, dalyvavimas koordinuojant, inicijuojant ir formuojant jaunimo veiklą, stiprinant ir palaikant bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų ar įstaigų ir jaunimo. Tačiau, pasak E. Mazur, praėjusiais metais tarybos veikla buvo minimali – pradėjusi dirbti savivaldybėje specialistė rado tik 2018 m. lapkričio JRT protokolą, o naują tarybą suformavo 2019-ųjų lapkritį.

Dabartinėje Jaunimo reikalų taryboje dirba savivaldybės tarybos nariai Gražvydas Ažna ir Inga Molevaitė, savivaldybės administracijos darbuotojai Sigita Pesytė, Odeta Vaitiekūnaitė ir Dainius Večerskas bei penki gimnazistai: veliuoniškė Simona Eimutytė ir jurbarkiškiai Lukas Didžbalis, Gabija Liškevičiūtė, Neringa Paldūnaitė bei pirmininke išrinkta Enrika Plyčiuvaitytė.

Jaunimo reikalų koordinatorė E. Mazur tarybai nepriklauso. „Toks reglamentas, – paaiškina Eglė ir pakomentuoja, kad vienus tarybos narius rekomendavo savivaldybės administracijos direktorius, kitus, t.y. mokyklinį jaunimą, delegavo Eglės Židžiūnienės vadovaujama Jurbarko jaunimo organizacijų sąjunga.

„Nors JRT daugumą sudaro moksleiviai, veikla orientuota ne tik į mokyklinį jaunimą. Tačiau baigę mokyklas aštuoniolikmečiai paprastai išvyksta mokytis arba dirbti į kitus miestus, taigi didžiausia jaunimo dalis yra moksleiviai“, – sakė E. Mazur.

Reikėtų apklausos

Minėtoje ataskaitoje jaunimo situacija apibūdinta skaičiais: remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 m. Jurbarko rajone gyveno 4976 jauni (14–29 metų) asmenys, iš jų vyrų – 2745, moterų – 2231; veikė Atviras jaunimo centras bei 14 jaunimo organizacijų.

Kiek organizacijų yra aktyviai dirbančių, jaunimo reikalų koordinatorė sakė dar turėsianti patikslinti. O ką veikia jaunimas po pamokų, klausėme praėjusių metų lapkritį išrinktos JRT pirmininkės E. Plyčiuvaitytės.

„Vieni lanko būrelius, kiti eina į miestą su draugais, o dar kiti tiesiog būna namuose. Aš su draugais susitinku lauke, išeinam pasivaikščioti ar į kokią kavinę“, – sakė Enrika, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos 1E klasės mokinė.

Mergina taip pat papasakojo, kaip tapo veikli ir visuomeniškai aktyvi: „Viskas prasidėjo tada, kai pradėjau važinėti į stovyklas, stebėti kitų miestų jaunimo veiklą. Tai man patiko ir nusprendžiau, kad pati noriu tokia būti. Daryti kažką tokio, kad jaunimas turėtų užsiėmimų“, – sakė naujoji JRT pirmininkė.

Enriką patraukė savanoriavimas. „Iš pradžių savanoriavau Atvirame jaunimo centre, ten buvo pagalba planuojant, darant įvairius darbus. O visai neseniai prisijungiau prie savanorių grupės „Jurbarkas gyvas“. Savanorystė man aktuali tema, patinka matyti, kaip žmonės atsidavę kažkam, dirba be jokio užmokesčio. Šiuo metu savanoriauju „Info taške“, kuris yra įsikūręs Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Čia jaunimas gali užsukti ir gauti atsakymų į aktualius klausimus“, – pasakoja E. Plyčiuvaitytė.

Kadangi viena svarbiausių JRT veiklos krypčių – kokybiško užimtumo galimybių didinimas, naujosios pirmininkės klausėme, kokių veiklų trūksta Jurbarko jaunuoliams? „Manau, reikėtų padaryti apklausą, iš kurios galėtume sužinoti, kokių veiklų norėtų jaunimas. Bet jau pirmajame tarybos susitikime buvo kalbėta, kad Jurbarkui trūksta futbolo būrelio su geru treneriu. Taip pat trūksta šiltos ir jaukios vietos, kur jaunimas galėtų susirinkti po pamokų, laisvu laiku, praleisti laiką ir jaustis kaip namie“, – savo žvilgsnį į jaunimo situaciją dėstė gimnazistė.

Atviros erdvės

Nesunku prisiminti, kad apie tokią vietą, kur galėtų susirinkti ir būti kaip namie, jaunimas svajojo jau seniai. O prieš beveik šešerius metus Kauno gatvėje buvo atidarytas Atviras jaunimo centras. Argi jis jau nebėra tokia vieta, kuri trauktų jaunimą?

„Turėtų būti. Tačiau kilo diskusijų, kad jaunimui ten nėra jauku. Reikėtų remonto, reikėtų naujų stalo žaidimų, reikėtų kažko, kad jaunimui ten būtų šilta“, – sakė E. Mazur ir teigė, kad bus rūpinamasi šiuo reikalu.

Jaunimo reikalų koordinatorė pateikė skaičius, kuriuos įrašė ir ataskaitoje Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: per savaitę Atvirame jaunimo centre apsilanko vidutiniškai 42 jaunuoliai, o per visus praėjusius metus fiksuota 1910 apsilankymų.

Skaičiai nėra labai įspūdingi: Atviras jaunimo centras nėra patrauklus ar reikalingas visam jaunimui. Bet taip ir negali, ir neturi būti. „Jaunimas susiskirstęs, vieni eina į centrą, kiti kitur. Patraukli erdvė jaunimui šiuo metu yra ir miesto viešoji biblioteka. Svarbu ir kas dirba centre – svarbu surasti ryšį su jaunimu, nes jauni žmonės nenori jaustis prižiūrimi“, – sakė E. Mazur. Jos nuomone, vietų jaunimui susitikti mieste yra, nebent trūksta tiems, kurie norėtų daryti ką nors, ko daryti nedera – tokių vietų savivaldybė neįsteigs.

Ir dar viena erdvė – Jaunimo parkas, kuriame vyksta vienas didžiausių rajono jaunimo renginių – mokslo metų pradžios šventė. Pernai šią šventę pirmąkart organizavusi E. Mazur džiaugėsi, kad net lietingu oru jaunimas aktyviai dalyvavo.

Tačiau kai Jaunimo parke jauni žmonės pasijunta neprižiūrimi, būna ir kitaip. Parko kaimynystėje gyvenančių žmonių skundai dėl triukšmo pasiekdavo ir savivaldybę, ir policiją, teko pastatyti vaizdo stebėjimo kamerą.

Gali visi

Jaunimo reikalų taryba ir jaunimo reikalų koordinatorė disponuoja programos „Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas“ lėšomis. Pernai šiai programai buvo skirta 5 tūkst. Eur iš savivaldybės biudžeto, lėšos paskirstytos jaunimo projektams, mokymams, mainams, renginiams: rugpjūčio 9–18 d. vykusiai tarptautinei stovyklai Belgijoje, Lakdalyje, kurioje dalyvavo 15 mūsų rajono jaunuolių; tradicinei mokslo metų pradžios šventei Jaunimo parke; lapkričio 23–24 d. organizuotiems savanorių mokymams; gruodžio 13 d. vykusiam sporto renginiu „Naktinis tinklinis“.

Likutį – 270 Eur – jau naujai išrinkta JRT, savo pirmame posėdyje apsvarsčiusi Jurbarko viešosios bibliotekos prašymą, nusprendė skirti Pilies I kaimo bibliotekai įsigyti universalų žaidimų stalą.

„Šių metų biudžetas dar svarstomas, prašiau 6 tūkst. Eur, tikiuosi, kad gausim“, – sakė savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė ir teigė, kad gautos lėšos bus skirstomos jaunimo organizacijoms pagal jų pateiktas paraiškas.

Verta bandyti

JRT nariai vasario pradžioje rinksis į posėdį – ir ne dalytis postų, o spręsti reikalų. „Tikslai iškelti, o uždavinius sudėliosime“, – sakė jaunimo reikalų koordinatorė.

Vienas tikslų – kokybiško jaunimo užimtumo galimybių didinimas. Tačiau yra ir kitų, kaip – jaunimo emigracijos mažinimas ir skatinimas grįžti Jurbarke įsikurti bei dirbti.

E. Mazur negalėjo pasakyti skaičių, kiek jaunimo emigruoja, tačiau teigė ankstesniame darbe buvusi šokiruota: kiek daug jaunimo išvyksta, ir kiek nedaug parvyksta, o ir parvykę po poros savaičių vėl deklaruoja išvykimą.

O ką gali padaryti JRT? „Oi, čia metų klausimas, – atsiduso jaunimo reikalų koordinatorė. – Tačiau galim bandyti padaryti. Turiu planų, bet nenoriu dar sakyti – jei nepavyks, būsiu prisišnekėjusi. Turiu būtent su užimtumu susijusių planų, bet čia reikia eiti per biudžetą – tai ne mano vienos jėgoms. Bet jeigu pavyktų, manau, pritrauktų jaunimą sugrįžti.“

Jaunimo politikos įgyvendinimo sėkmė priklauso ir nuo finansavimo, institucijų bendradarbiavimo, kryptingo darbo metodų, ir, be abejo, nuo gerų idėjų ir entuziazmo jas įgyvendinti.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook